Žemutinė Austrija

Žemutnė Áustrija (Niederösterreich), federacinė žemė Austrijos šiaurės rytuose, abipus Dunojaus. Ribojasi su Čekija (šiaurėje) ir Slovakija (rytuose).

Plotas 19 174 km² (didžiausia Austrijos žemė). 1,72 mln. gyventojų (2023).

Wachau kraštovaizdis Dunojaus slėnyje

Centras – Sankt Pöltenas (58 900 gyventojų, 2023); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2023): Wiener Neustadtas (48,6), Klosterneuburgas (28,1), Badenas (25,9), Kremsas (25,4), Amstettenas (23,9), Mödlingas (20,6).

Žemutinės Austrijos viduryje yra savarankišką federacinę žemę sudaranti Austrijos sostinė Viena (iki 1986 ji buvo Žemutinės Austrijos administracinis centras).

Žemutinės Austrijos šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose plyti neaukšti kalnai ir aukštumos – Waldviertelio (didžiausias aukštis 1061 m) ir Weinviertelio (iki 491 m) masyvai. Žemutinės Austrijos pietinėje dalyje (į pietus nuo Dunojaus) – Alpių prieškalnės ir Žemutinės Austrijos Alpės (Šiaurės Klintinių Alpių dalis): Vienos Miško, Eisenwurzeno (rytinė dalis), Schneebergo (jame yra Žemutinės Austrijos aukščiausia vieta – Klosterwappeno kalnas, 2076 m) masyvai. Žemutinės Austrijos rytuose – Vienos Baseinas (derlinga, tankiai gyvenama lyguma).

Sausio vidutinė temperatūra –2 °C, liepos 20 °C; per metus iškrinta 600–700 mm kritulių. Svarbiausios upės – Dunojus ir jo intakai Ennsas (juo eina Žemutinės Austrijos ir Aukštutinės Austrijos riba), Ybbsas, Erlaufas, Pielachas, Traisenas; Dunojaus slėnio ruožas (30 km) tarp Melko ir Kremso (Wachau kultūrinis kraštovaizdis) įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą (2000).

Vyraujantys dirvožemiai – juodžemiai; Vienos Baseino vakarinėje dalyje – išplautžemiai, kalnuose – miškų rudžemiai. Dunojaus‑Aueno (tarp Vienos ir Bratislavos; įkurtas 1996), Thayos slėnio (Čekijos pasienyje; įkurtas 2000) nacionaliniai parkai.

Žemutinė Austrija – svarbiausias Austrijos žemdirbystės regionas (apie 50 % visos Austrijos ariamosios žemės). Auginama javai (kviečiai, rugiai, miežiai, kukurūzai), pašariniai augalai, cukriniai runkeliai, bulvės ir kitos daržovės, vaismedžiai, vynmedžiai. Kalnuose – alpinės pievos ir ganyklos. Miškininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Gaunama nafta ir gamtinės dujos (Vienos Baseine), grafitas, klintis, gipsas, anhidritas. Netoli Vienos yra šiluminių elektrinių, prie Dunojaus – hidroelektrinių. Pramonės svarbiausios šakos: mašinų gamyba, metalurgija, metalo apdirbimas, chemijos, naftos perdirbimo (Schwechate yra didžiausia Austrijos naftos perdirbimo įmonė), cemento, tekstilės, siuvimo, medienos apdirbimo, popieriaus, maisto (mėsos, pieno) ir gėrimų (vyno, alaus) pramonė. Pramonės įmonės daugiausia sutelktos aplink Vieną, abipus Vienos–Gloggnitzo geležinkelio linijos ir aplink Sankt Pölteną. Turizmas. Balneologijos kurortai (Badenas, Bad Vöslau, Bad Fischau, Bad Deutsch‑Altenburgas).

Per Žemutinės Austrijos teritoriją eina Vienos–Zalcburgo–Miuncheno greitaeigė geležinkelio linija ir automobilių magistralė, kiti tarptautinės reikšmės geležinkeliai ir automobilių keliai. Schwechate yra Vienos tarptautinis oro uostas. Laivuojama Dunojumi.

Istorija

Dabartinėje Žemutinėje Austrijoje teritorijoje rasta apie 70 000 m. senumo neandartaliečių gyvenimo pėdsakų, yra daug paleolito laikų radaviečių, žymiausios – Wachau slėnis (2000 įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą), Willendorfo stovyklavietė (Willendorfo kultūra).

Apie 1000 pr. Kr. atsikėlė ilyrai. 4 a. pr. Kr. įsiveržė keltai ir įkūrė Noriko karalystę. 1 a. pr. Kr. užkariauta romėnų, priklausė Noriko ir Panonijos provincijoms, svarbiausia gyvenvietė buvo Karnuntas.

Per Didįjį tautų kraustymąsi regione apsigyveno germanų (daugiausia bavarai) ir slavų gentys. 8 a. pabaigoje didžioji dalis regiono Karolio Didžiojo prijungta prie Frankų valstybės.

Nuo 976 valdyta Babenbergų dinastijos. 1156 tapo Šventosios Romos imperijos kunigaikštyste. Nuo 1278 valdyta Habsburgų dinastijos. 1529 ir 1683 nusiaubta turkų. Žlugus Šventajai Romos imperijai 1806 atiteko Austrijos imperijai.

1805 ir 1809 buvo užimta Prancūzijos kariuomenės. 1920 gavo federacinės žemės statusą, administracinio centro neturėjo, jos valdžios institucijos buvo Vienoje. 1938–45 aneksuota nacių Vokietijos. 1945–55 priklausė SSRS kontroliuojamai zonai.

Nuo 1986 Žemutinės Austrijos administracinis centras yra Sankt Pöltenas (į jį valdžios institucijos iš Vienos persikėlė tik 1996).