Ženevos universitetas
Ženèvos universitètas (Université de Genève), viena seniausių ir didžiausių (antra po Ciuricho universiteto) aukštųjų mokyklų Šveicarijoje.
Struktūra ir veikla
2014 veikė 10 fakultetų (Ekonomikos ir socialinių mokslų, Ekonomikos ir vadybos, Fizinių mokslų, Humanitarinių mokslų, Medicinos, Protestantų teologijos, Psichologijos ir edukologijos, Teisės, Vertimo studijų, Visuomeninių mokslų), 7 centrai (Bioetikos, Bioinformatikos, Emocijų ir jausmų studijų, Gerontologijos, Informatikos, Neuromokslų, Reformacijos istorijos), 5 institutai (Dėstytojų rengimo, Genetikos ir genomikos, Globaliųjų studijų, Finansų, Žemės mokslų), universitetinė mokykla (Istorijos namai), 2 universitetiniai institutai (Bossey ekumeninis ir Tarptautinis aukštųjų studijų ir plėtros).
2013 buvo 16 484 studentai, 3950 dėstytojų (iš jų – 595 profesoriai).
Turi vieną seniausių bibliotekų Šveicarijoje – Ženevos biblioteką (įkurta 1561; jos fonduose yra 6 mln. dokumentų, iš jų – 2 070 000 knygų, 200 papirusų, 350 vidurinių amžių rankraščių, 45 000 žemėlapių ir planų, ankstyviausi – 16 amžiuje, apie 100 000 afišų), veikia 7 fakultetų, centrų ir institutų bibliotekos.
Leidžia žurnalus Dies Academicus, Guide de l’Étudiant, Le Rapport de gestion, Le Répertoire de l’Université.
Istorija
1559 J. Kalvinas įsteigė teologinę ir humanistinę seminariją – Ženevos akademiją (Académie de Genève). Iš pradžių dėstyta retorika, dialektika, senovės graikų ir hebrajų kalbos. Šviečiamajame amžiuje pradėta dėstyti gamtos, tikslieji mokslai, filosofija ir teisė.
1873 įsteigus Medicinos fakultetą akademija įgijo universiteto statusą ir pavadinta Ženevos universitetu.
11 universiteto mokslininkų yra gavę (iki 2014) Nobelio premiją.