Zenonas Ivinskis

Ivnskis Zenonas 1908 05 25Kaušėnai (prie Plungės) 1971 12 24Bona, lietuvių istorikas. Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1933), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1941). Filos. dr. (1932), ist. m. habil. dr. (1934).

Išsilavinimas ir veikla Lietuvoje

1929 baigė Lietuvos universitetą. 1929–32 tobulinosi Miuncheno ir Berlyno universitetuose. 1933–40 dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 1941–43 – šiame universitete (Visuotinės istorijos katedros vedėjas) ir Vilniaus universitete; profesorius (1940). 1941 antroje pusėje įsteigė Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos fakultetą, iki 1942 pabaigos buvo jo dekanas. 1941 pavasarį įsitraukė į pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui.

Veikla emigracijoje

1944 rudenį pasitraukė į Vokietiją. Dalyvavo Lietuvos laisvinimo veikloje. 1949–63 Vatikano archyve rinko istorinę medžiagą. 1955–56 Baltų instituto Bonoje vedėjas. 1963–71 dėstė Bonos universitete. Z. Ivinskis buvo Lietuvių enciklopedijos Lietuvos istorijos iki 1600 skyriaus redaktorius.

Tyrimų sritys ir publikacijos

Z. Ivinskio tyrimų Lietuvoje pagrindinės sritys: katalikiškos Lietuvos pritapimas prie Vakarų Europos politinės sistemos ir kultūros, istorijos šaltinių mokslas, istoriografija.

Remdamasis Prūsijos archyvų medžiaga parašė veikalus: Lietuvos valstiečių luomo susiformavimas ir raida nuo ankstyviausių laikų iki 16 amžiaus pradžios (Geschichte des Bauernstandes in Litauen von der ältesten Zeiten bis zum Anfang des 16. Jahrhunderts 1933, vokiečių ir lietuvių kalba), Lietuvos prekyba su Prūsais (1934). Kiti veikalai: Vytauto Didžiojo darbai Katalikų bažnyčiai Lietuvoje (1930), Krikščioniškosios Vakarų Europos santykiai su pagoniškąja Lietuva (1933), Senosios Lietuvos vaidmuo Europos istorijoje (1936), Saulės‑Šiaulių kautynės 1336 m. ir jų reikšmė (1936), Durbės kautynės 1260 m. ir jų politinis vaidmuo (1937); vienas A. Šapokos suredaguotos Lietuvos istorijos (1936 21989), monografijų Vytautas Didysis. 1350–1430 (1930 21988) ir Jogaila (1935 21991) autorių.

Emigracijoje Z. Ivinskis pateikė savitą Lietuvos valstybingumo raidos periodizaciją (1946). Svarbiausi veikalai: Lietuvos istorija naujų šaltinių ir pokarinių tyrinėjimų šviesoje (1964), Lietuvos istorija: iki Vytauto Didžiojo mirties (išleistas 1978 Romoje, 21991 Vilniuje; iki 20 a. pabaigos brandžiausias bendrasis Lietuvos istorijos iki 1430 kursas). Rašė apie jėzuitų spaustuvę Vilniuje ir pirmąsias lietuviškas knygas (1953), Merkelį Giedraitį ir jo laikų Lietuvą (1955–56), tyrinėjo Lietuvos ir Apaštalų sosto santykius iki 18 a. pabaigos (1961), Lietuvos istorijos mokslo raidą (1964), Lietuvos ir žydų santykius (1971–72).

-Zenonas Ivinskis

R: Z. Ivinskis Rinktiniai raštai 4 t. Roma 1978–89.

683

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką