Zenonas

Zènonas (lot. Zeno, gr. Zēnōn) apie 435 491 04 09Konstantinopolis, Rytų Romos imperatorius (474–475 ir 476–491). Didikas. Vedė imperatoriaus Leono I dukterį Ariadnę ir iškilo; tapo imperatoriaus gvardijos ir kariuomenės Mažojoje Azijoje vadu. 474 Leonas I mirdamas paskyrė Zenono sūnų, savo vaikaitį, sosto įpėdiniu (474 – imperatorius Leonas II), Zenoną – regentu. Po kelių mėnesių šis t. p. pasiskelbė imperatoriumi. 475 nuverstas. 476 sostą susigrąžino. Dėl vidaus nesutarimų ir karų menkai rūpinosi užsienio politika. Siekdamas iš Balkanų išstumti ostgotus leido Teodorikui užimti Italiją ir nuversti Odoakrą.