Žezkazgan (Žezkazgãnas), iki 1992 Džezkazgan (Džezkazgãnas), miestas Kazachijos vidurinėje dalyje, Karagandos srityje, į pietvakarius nuo Karagandos, prie Kara‑Kengyro upės ir Kengyro tvenkinio.
87 200 gyventojų (2021). Geležinkelis ir plentas į Karagandą, plentai į Petropavlą, Kyzylordą. Tarptautinis oro uostas. Spalvotoji metalurgija; netoli Žezkazgano kasama vario rūda. Šiluminė elektrinė (galia 207 MW). Universitetas (1961–96 kasybos technologijos institutas). Kraštotyros muziejus. Teatras. Kosmonautų alėja (iš kosmoso saugiai grįžę kosmonautai sodina medžius). Parkai.
Istorija
Minimas nuo 1771. 20 a. 4 dešimtmetyje vario rūdos telkinius imta eksploatuoti pramoniniu būdu, po 1940 pastatytas vario rūdos gavybos, sodrinimo ir lydymo kombinatas, šiluminė elektrinė, kitų pramonės įmonių, įrengtas Kengyro tvenkinys. Statybose (vėliau ir įmonėse) daugiausia dirbo Kengyro ir Džezkazgan Rudniko (abu dabartinio Žezkazgano dalis) lagerių kaliniai. Žezkazgano gyvenvietė sparčiai augo, tapo svarbiu spalvotosios metalurgijos centru. Nuo 1954 miestas. 1973–97 srities centras.
Lietuviai
Nuo 1940 Džezkazgano lageriuose buvo politinių kalinių lietuvių. 1945 10 iš Taišeto į Kengyro lagerį atvežta daugiau kaip 5000 lietuvių. Dauguma nuo bado, šalčio, ligų mirė pirmąją žiemą. 1948–52 Kengyro lageryje būdavo apie 800 lietuvių. 1954 lietuviai aktyviai dalyvavo Kengyro sukilime. Nuo 1945 Džezkazgan Rudniko lageryje vienu metu būdavo apie 900–1200 lietuvių, 1953 12 24 jie suorganizavo kalinių streiką. 1990, 2004, 2009 lagerių vietoje lankėsi ekspedicijos iš Lietuvos, pastatytas paminklinis kryžius (architektas A. Vyšniūnas). 1993 Žezkazgane gyveno 14 lietuvių (buvę politiniai kaliniai).