riteris su grandininiais šarvais
žieduõtis, grandniniai šarva, šarvų, pagamintų iš geležinių žiedų, rūšis. Skirtas ginti karį nuo duriamųjų ginklų. Buvo neefektyvus prieš ietis, sunkius šaltuosius ginklus. Gamintas apie 4 a. pr. Kr.–15 amžiuje. Europoje žieduočius pirmieji pradėjo naudoti etruskai 4 a., Azijoje – persai apie 3 a. prieš Kristų. Per I pasaulinį karą nesėkmingai bandyta žieduotį pritaikyti karių veido apsaugai nuo šrapnelio. 21 a. pradžioje gaminami žieduočiai naudojami mūšių rekonstrukcijoms, kartais teisėsaugininkai panaudoja apsisaugoti nuo peiliais ginkluotų nusikaltėlių, skerdikai ir medkirčiai – nuo atsitiktinių sužeidimų, narai – nuo ryklių.