žiemà, vienas iš keturių metų laikų; sezoninių gamtos pakitimų laikotarpis tarp rudens ir pavasario. Būdinga žemesnė oro temperatūra, iškrinta sniegas. Dienos trukmė yra trumpesnė nei nakties. Žiema būna kalendorinė, astronominė, klimatinė, fenologinė.

pušynas žiemą

Kalendorinė žiema

Kalendorinė žiema Šiaurės pusrutulyje apima gruodžio, sausio ir vasario mėnesius, Pietų pusrutulyje – birželį, liepą ir rugpjūtį.

Astronominė žiema

Astronominė žiema Šiaurės pusrutulyje prasideda 12 21–22 (per žiemos saulėgrįžą, sutampa su trumpiausia Šiaurės pusrutulio diena) ir tęsiasi iki pavasario lygiadienio (03 20–21); trunka apie 89 dienas. Pietų pusrutulyje astronominė žiema tęsiasi nuo 06 21–22 (vidurvasario, arba vasaros saulėgrįžos) iki 09 22–23 (rudens lygiadienio).

Klimatinė žiema

Klimatinė žiema prasideda, kai paros vidutinė temperatūra nukrinta žemiau 0,0° C, o žemės paviršius įšąla.

Fenologinė žiema

juodagalvė sniegena

Fenologinė žiema prasideda, kai oro vidutinė paros temperatūra yra žemesnė nei –1 °C; pradžią ir trukmę lemia meteorologinės sąlygos. Skiriamos kelios žiemos stadijos: priešžiemis (dažniausiai prasideda 11 20–12 15), viduržiemis (kai susidaro pastovi sniego danga, dažniausiai apie 12 20–01 05), tikroji žiema (baigiasi, kai oro vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė negu –1 °C), priešpavasaris (kai Saulės spinduliai ima tirpdyti sniego dangą). Fenologinės žiemos pabaiga siejama su gyvosios gamtos atgimimo ir aktyvaus vystymosi metu. 21 a. pradžioje dėl klimato kaitos dažnėja mūsų klimato zonai nebūdingos šiltos žiemos, ankstyvėja žiemos pabaigos ir augalų vegetacijos sezono pradžios datos, o kai kuriose šalyse vyksta atvirkštiniai procesai, susiformuoja žiemos laikotarpiui nebūdinga sniego danga.

Žiema Lietuvoje

Lietuvoje žiema permaininga, speigus keičia atodrėkiai, dažnos lijundros, pūgos, audros, didelė oro drėgmė. Fenoklimatinis žiemos sezonas (vidutinė oro temperatūra nukrinta žemiau 0 ir pakyla virš 0 °C) pajūryje trunka vidutiniškai nuo gruodžio 25 dienos iki kovo 5 dienos (70 dienų), o rytuose – nuo lapkričio 19 dienos iki kovo 21 dienos (123 dienos). Žiemą susidaro didžiausias teritorinis temperatūros gradientas: gruodį ji kinta nuo 0,5 °C iki –3 °C, o sausį ir vasarį nuo –1,4 °C iki –5,2 °C. Pajūryje temperatūra spie 3–4 °C aukštesnė nei rytuose. Stiprūs šalčiai (žemiau –20 °C) galimi lapkritį–kovą, jie daugiausia susiję su intensyvia arktinio oro advekcija. Tokių šaltų dienų daugėja į rytus: vidutiniškai nuo 1 dienos (pajūryje) iki 6–7 dienų (rytuose ir pietryčiuose) per sezoną. Atodrėkius (daugiau kaip 0 °C) po ilgo šalto laikotarpio dažniausiai lemia dideli ir seni Šiaurės Atlanto ciklonai, kurie atneša šiltą ir drėgną jūrinį orą, kartu iškrinta lietus arba mišraus būvio krituliai.

Lakaja (Švenčionių rajono savivaldybės teritorija)

Per atodrėkius susidaro pavojingų meteorologinių reiškinių: plikledis, rūkas, ledplutė, iššunta žiemkenčiai.

sniego dangos storis ir trukmė Lietuvoje

Ypač intensyvios šilumos advekcijos metu net viduržiemį gali ištirpti sniego danga, o temperatūra pakyla daugiau kaip 10 °C. Absoliutūs temperatūros maksimumai gruodį siekia 13,4 °C (1953), sausį 12,4 °C (1993), vasarį 16,5 °C (1990). Nuolatinė sniego danga šiaurės rytuose susidaro gruodžio pabaigoje, pajūryje – sausio pradžioje ir išsilaiko apie 60 dienų (rytuose apie 90–100 dienų). Sniego dangos maksimalus storis būna vasario viduryje: Žemaičių aukštumoje ir Lietuvos rytuose apie 250 mm, pajūryje ir pietvakariuose – 150 mm, kitur – apie 200 milimetrų. Dažnos žiemos, kai nuolatinė sniego danga iš viso nesusidaro. Šalies rytuose tokių žiemų būna apie 15 %, vidurinėje dalyje ir Žemaičių aukštumoje – 20–30 %, Pajūrio žemumoje – 45 %. Atsižvelgiant į sniego dangos slūgsojimo trukmę bei orų atšiaurumą šaltuoju laikotarpiu tinkamiausi slidinėti yra šiaurės rytų bei Žemaičių aukštumos vidurio rajonai.

Žiemą dažnos pūgos: daugiausia valandų jos siaučia Žemaičių aukštumos pietuose (100–130 valandų) ir šalies rytuose (60–70 valandų), o kitur apie 30–60 valandų. Pūguotų dienų pasiskirstymas analogiškas trukmės pasiskirstymui: per metus jų būna 10–25, bet yra buvę žiemų, kai pūgos siautėjo 40 dienų, o Žemaičių aukštumoje – 55 dienas per metus. Dažniausiai pūgų pasitaiko sausį–vasarį (55–60 %), nors jos galimos visą laikotarpį nuo lapkričio iki kovo.

Žiemą susidaro dirvožemio įšalas: anksčiausiai – gruodžio pradžioje (šalies šiaurėje ir pietryčiuose), vėliausiai – gruodžio pabaigoje (pajūryje). Giliausiai (iki 500–550 mm) dirva įšąla rytuose ir pietryčiuose, kur vyrauja sausi smėlingi dirvožemiai, giliai slūgso gruntiniai vandenys, žemiausia temperatūra. Didžiausią gylį įšalas pasiekia vasarį, rečiau kovą.

Orų ekstremumai

Aukščiausia Lietuvoje užregistruota oro temperatūra gruodį 15,6 °C (1882 12 19 Druskininkuose), 13,4 °C (1953 12 05 Šiauliuose), žemiausia – –34,0 °C (1969 12 31 Varėnoje, 1978 12 30 Rokiškyje), sausį atitinkamai 12,6 °C (2007 01 10, Lazdijuose) ir –40,5 °C (1940 01 17, Varėnoje), vasarį – 16,5 °C (1990 02 21, Kybartuose, Jonavoje) ir –42,9 °C (1956 02 01, Utenoje; oro temperatūros absoliutusis minimumas Lietuvoje). 1999 12 04 praūžė uraganas Anatolijus (vėjo greitis pajūryje siekė 40 m/s), 2005 01 08–09 – uraganas Ervinas (vėjo greitis iki 32 m/s). 1969 02 08–11 Panevėžyje siautė ilgiausia (truko 78 valandas 25 min.) Lietuvoje pūga; vėjo greitis siekė 16 m/s, gūsiuose – iki 20 m/s. 1982 01 06–07 pūga sukėlė šalies masto nelaimę – apėmė daugiau kaip trečdalį Lietuvos teritorijos.

pūga

Žiemos šventės

Svarbiausios žiemos šventės: Kalėdos, Naujieji metai, Trys Karaliai, Lietuvos valstybės atkūrimo diena (Vasario 16 Aktas), Užgavėnės (dažniausiai; šventės laikas kinta nuo 02 03 iki 03 09).

užšalęs Svisločius (Baltarusija)

žiemą prie upės

Cirvija (Trakų rajono savivaldybės teritorija)

keliai žiemą (Kukutėliai, Ignalinos rajono savivaldybės teritorija)

lesykla

pėdsakas ant sniego

lapė

sninga

žiemos pramogos

Kalėdos (prakartėlė)

1163

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką