Žiẽmgala (latv. Zemgale), Žémgala, baltų istorinė ir etnografinė sritis. Apėmė Latvijos etnografinę sritį Žiemgalą (dabartiniai Duobelės, Jelgavos, Bauskės rajonai, dalį Rygos, Aizkrauklės, Tukumo ir Ogrės rajonų) ir dalį dabartinės Šiaurės Lietuvos (Joniškio, Linkuvos, Pakruojo, Pasvalio, Žagarės apylinkės). Žiemgalių gyvenama teritorija skandinavų istorijos šaltiniuose minima nuo 9 a., senovės rusų – 11 amžiuje. 13 a. rytinės Žiemgalos centras buvo Mežotne, vakarinės – Tērvete (Duobelės rajonas). 13 a. pabaigoje Livonijos ordinas baigė užkariauti visą Žiemgalą, išskyrus Žagarės žemę ir Upmalės (taip vadinta Rytų Žiemgala) pietinę dalį, kurios atiteko Lietuvai. Žiemgalos kunigaikščiu titulavosi Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Žlugus Livonijai Žiemgalos žemių diduma 1561–1795 priklausė Kuršo kunigaikštystei.
683