Žiemos rūmai Sankt Peterburge (18 a.); priekyje – Aleksandro kolona (1834, architektas A. Adamini)
Žiemõs rmai (rus. Зимний дворец, Zimnij dvorec), 18 a. baroko architektūros pastatas Sankt Peterburge; Ermitažo komplekso dalis.
Žiemos rūmai (18 a.) ir Rūmų aikštė Sankt Peterburge
Architektūra
Žiemos rūmų Sankt Peterburge interjeras (didieji laiptai, 18 a., po gaisro 1837 rekonstruoti, pilko granito kolonos, 19 a.)
Žiemos rūmų Sankt Peterburge Nikolajaus II bibliotekos interjeras (1895, architektas Aleksandras Krasovskis)
Keturkampio plano, 3 aukštų, su dideliu vidaus kiemu, eksterjere – masyvūs rizalitai, asimetriškai išdėstytos kolonos, puošnus dekoras, interjere – apie 1000 anfiladinių lipdiniais, drožyba, tapyba puoštų patalpų. Rūmai pastatyti 1762 pagal architekto B. F. Rastrelli projektą. Interjeras daug kartų rekonstruotas, po 1837 gaisro rūmų fasadus ir kai kurias patalpas atstatė architektai V. Stasovas ir A. Briullovas.
Istorija
Iki 1905 Rusijos imperatorių oficiali rezidencija. 1880 02 05 narodnikų organizacijos Narodnaja volia narys S. Chalturinas, siekdamas nužudyti imperatorių Aleksandrą II, Žiemos rūmuose surengė sprogimą (žuvo 11 žmonių). 1905 01 22 prie Žiemos rūmų buvo sušaudytos taikios darbininkų eitynės (Kruvinasis sekmadienis, juo prasidėjo 1905–07 revoliucija). Po Vasario revoliucijos nuo 1917 07 – Laikinosios vyriausybės rezidencija. Per Spalio perversmą 1917 11 08 be didesnio pasipriešinimo užimti bolševikų. 1917 dalis, 1922 visos rūmų patalpos perduotos Ermitažui.
2271