Zietela

Zetela (bltr. Дзятлава, Dziatlava; rus. Дятлово, Diatlovo), miestas Baltarusijos vakaruose, Gardino srityje, į pietus nuo Lydos.

8060 gyventojų (2021). Per Zietelą eina Vilniaus–Slanimo plentas. Medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Istorijos ir kraštotyros muziejus (įkurtas 1966). Barokinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (pastatyta 1624–46), medinė Išganytojo cerkvė (1823). Radvilų rūmai (1733–1740).

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose minima 1440–50 kaip priklausanti Trakų vaivadijai. 1498 Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras padovanojo Zietelos dvarą Lietuvos didžiajam etmonui Konstantinui Ostrogiškiui; jis 16 a. pradžioje pastatydino pilį ir medinę bažnyčią. 1580 Zieteloje buvo 118, 1689 – 126, 1784 – 176 kiemai. 17 a. ji priklausė Sapiegoms (1624–46 pastatyta nauja bažnyčia, prie jos veikė ligoninė), nuo 1685 – Radviloms. Per Šiaurės karą 1708 pradžioje čia buvo apsistojęs Rusijos imperatorius Petras I; vėliau miestelį ir pilį sudegino Švedijos kariuomenė. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo 1795 Zietela atiteko Rusijai. 1918–39 priklausė Lenkijai, 1939 užimta SSRS kariuomenės ir perduota Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai. 1941–44 okupuota nacių Vokietijos (1942 02–08 nužudyta apie 3500 Zietelos žydų). 1990 Zietela gavo miesto teises.

2271

Lietuviai

Zietelos lietuvių kalbos šnektos plotas toliausia į pietus nuo Lydos nutolusi lietuvių kalbos arealo dalis. Priklausė vakarų aukštaičiams, greičiausiai buvo autochtonų šnekta, o ne atsikėlusių jotvingių, prūsų ir lietuvių junginys, iki 16 a. priklausė kompaktiškam lietuvių kalbos plotui. Zietelos šnektą ir etnografiją tyrė lietuvių kalbininkai K. Būga, J. Gerulis, J. Senkus, A. Vidugiris, E. Volteris, Z. Zinkevičius, t. p. P. Arumaa (Estija), J. Rozwadowskis (Lenkija), Chr. Sch. Stangas (Norvegija), V. Ivanovas, V. Toporovas, T. Sudnik (Rusija), tautosaką rinko J. Dovydaitis ir kiti. 2005 pradėta leisti knygų serija Zietelos šnektos tekstai. 1999 Zietelos rajone gyveno 20 lietuvių.

2392

2706

-Diatlovas