Žilvytis Bernardas Šaknys

Šaknỹs Žilvytis Bernardas 1963 07 04Vilnius, lietuvių etnologas, kultūros istorikas. B. Šaknio sūnus. Dr. (hum. m., 1996). 1986 baigė Vilniaus universitetą. 1986–88 dirbo Lietuvos nacionaliniame muziejuje, nuo 1988 dirba Lietuvos istorijos institute, 2001–13 – Etnologijos skyriaus vedėjas. 2007–11 Lietuvos istorijos instituto programos Lietuvių etninės kultūros atlasas. Papročiai (pirmos dalies), 2012–17 programos Socialinė sąveika ir kultūrinė raiška mieste. Laisvalaikis, šventės, ritualai, nuo 2017 programos Laisvalaikis, šventės ir ritualai Vilniaus apylinkėse. Socialiniai ir kultūriniai aspektai (2017–2021) vadovas. Mokslinės veiklos pagrindinės kryptys: Lietuvos kaimo ir miestelių paauglių ir jaunimo bendrijų raiška ir tarpusavio sąveika etniniu, subkultūros ir lokaliniu aspektais, amžiaus antropologija, turizmo antropologija, etninė ir konfesinė tolerancija, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos lietuvių bendruomenės raiška, Lietuvos karaimų bendruomenė, etnologijos istorija, miesto etnologija. Vykdė ekspedicijas Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Bulgarijoje. Svarbiausi veikalai: Jaunimo brandos apeigos Lietuvoje: XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje (1996), Kalendoriniai ir darbo papročiai Lietuvoje XIX a. pabaigoje–XX a. pirmojoje pusėje. Jaunimo vakarėliai (2001). Su kitais parašė monografijas: Pietryčių Latvijos lietuviai: tapatumo išraiška, etninės ir kultūrinės orientacijos (2005), Lietuvos kultūra. Aukštaitijos papročiai (ir sudarytojas), Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas. Papročiai (abi 2007), Lietuvos kultūra. Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai (ir sudarytojas, 2009). Lietuvos kultūra. Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai (ir sudarytojas), Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje (su kitais, 2016). Žurnalų Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos (nuo 2001), Liaudies kultūra, Žiemgala (nuo 2005), Latvijas vēstures institūta apgāds (nuo 2012) redakcinių kolegijų narys. Sudarė tęstinių leidinių, parašė daugiau kaip 70 mokslinių straipsnių, parengė daugiau kaip 20 metodinių priemonių.