Zimà (Zima), miestas Rusijos Federacijos azijinės dalies pietuose, Irkutsko srityje, į šiaurės vakarus nuo Irkutsko; rajono centras. 30 515 gyventojų (2020).
Zima įsikūrusi prie Okos upės (Angaros kairysis intakas). Per miestą eina Transsibiro magistralė, Krasnojarsko–Irkutsko plentas. Medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, chemijos, maisto pramonė, geležinkelio riedmenų remontas. Kraštotyros muziejus. Šv. Mikalojaus cerkvė (pastatyta 1884). Zima pradėjo kurtis 1743; miesto teisės nuo 1922.
Lietuviai
1948 06 į Zimą atvežti 2 ešelonai tremtinių iš Lietuvos: vienas iš Tauragės, kitas iš Šilalės, Šilutės, Kelmės, Radviliškio apylinkių, Kauno. Pirmojo ešelono tremtiniai buvo išgabenti į Centralnyj Chazaną, kai kurie palikti Zimoje, kiti išvežti į Zulumajų (apie 55 km į pietvakarius nuo Zimos). Dauguma tremtinių Zimoje dirbo medienos apdirbimo kombinate. Kiti kirto mišką apylinkėse, gabeno rąstus prie upių, juos plukdė į Zimą, tiesė kelius rąstams iš miško išvežti. Tremtiniai gyveno ankštuose, šaltuose barakuose, trūko maisto. Lietuviai kartu švęsdavo religines ir tautines šventes, mokytojai tremtiniai (K. Teišerskienė ir kiti) mokė vaikus lietuvių kalbos. Į Zimą laikyti šv. Mišių, tuokti, laidoti, krikštyti vaikų atvykdavo kunigai S. Kiškis, P. Lygnugaris, J. Budrikis. Zimoje tremtyje buvo pianistė G. Ručytė, poetės R. Skučaitė, D. Teišerskytė. Į Lietuvą tremtiniai grįžo 1956–62. Zimos kapinėse yra daug lietuvių kapų (vien 1948–54 mirė apie 110 lietuvių, 1985–91 kai kurių palaikai parvežti į Lietuvą). 21 a. pradžioje Zimoje dar gyveno lietuvių.
1077