žini visúomenė, žinojimo visuomenė, visuomenė, kurios nariams lengvai prieinami įvairūs duomenys, informacija, žinojimo kompetencijos ir kuriai būdinga sparčiai kintantys globalūs santykiai.
Žinių visuomenės sąvoka daugiareikšmė, dar vadinama postmodernia, tinklo, intelektinių išteklių visuomene, informacine visuomene, poindustrine visuomene ir kitaip. Žinių visuomenės terminą priešpriešinant kitiems šiuolaikinės visuomenės būklę įvardijantiems terminams, pabrėžiami ne jos technologiniai ar ekonominiai, bet socialiniai, kultūriniai ir politiniai aspektai, kuriuos iš esmės veikia žinojimo galios ir praktikos plėtotė. Informacinės visuomenės pagrindą sudaro interneto, mobiliojo telefoninio ryšio, kitų telematinių (nuotolinės komunikacijos) technologijų raida ir skvarba, tai yra jų pasiekiamumo visiems ir visada augimas.
Žinių visuomenės ir jos raidos pagrindas – sparčiai didėjantis kūrybingumo potencialas įvairiose veiklos srityse, tai yra nuolat tobulėjantys gebėjimai pasinaudoti mokslo ir technologijų naujovėmis, kompetencijų įvairovė ir jų visuotinio pasiekiamumo garantijos. Žinių visuomenė dažnai traktuojama kaip šiuolaikinės visuomenės ypatinga charakteristika ir kokybiškai nauja jos raidos pakopa, pradedanti vadinamąją žinojimo epochą, kai žinojimo kūrimo, kaupimo ir paskirstymo praktika tampa individo, visuomenės ir visos žmonijos buvimo ir raidos svarbiausiu veiksniu. 2005 UNESCO tyrime nurodoma, kad žinių visuomenė yra šiuolaikinė visuomenė, kuri plėtojama remiantis jos įvairove ir gebėjimais, nuosekliai puoselėjant kultūrų sambūvį, išsilavinimo kvalifikacijos kėlimo prieinamumą, visuot. prieigą prie informacijos šaltinių ir nevaržomą žodžio laisvę. Tokia žinių visuomenės sąvokos visuotinė vartosena pabrėžia daugialypio išsilavinimo ir juo grįstų kompetencijų reikšmę visuomenės ir asmeninio gyvenimo visose srityse.
Žinių visuomenės terminas kaip akadademinis terminas pradėtas vartoti 20 a. antroje pusėje, nuo 20 a. pabaigos dažnai vartojamas politiniame, ekonominiame ir kultūriniame kontekste. Mokslinėje literatūroje žinių visuomenė kiek griežčiau apibūdinama pagal kontekstą ir bendrąsias metodologines prielaidas, kuriomis remiasi socialinių ir humanitarinių mokslų įvairios koncepcijos. Žinių visuomenės potencialą ir ekonominę svarbą pirmasis 1962 apibūdino Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas F. Machlupas. 20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje P. F. Druckeris pasiūlė žinojimo darbuotojo sąvoką. Ji įtvirtino lemiamą žinių reikšmę visai poindustrinei ekonomikai, kurioje greitai didėjantis žinojimo potencialas lemia naujų gebėjimų plėtotę ir nuolatinį naujovių gausėjimą. D. Bellas, pabrėždamas teorinę ir akademinę žinojimo lemiamą svarbą, savaip interpretavo žinojimo struktūras ir jų raidą, sociologijoje ir kituose socialiniuose moksluose įtvirtindamas žinių visuomenės terminą. 20 a. pabaigoje sociologas M. Castellsas (Ispanija) pateikė informacijos amžiaus daugiadalykę sampratą, pagal kurią žinojimo lemiama reikšmė sistemiškai tiriama derinant sociologijos, ekonomikos, politikos, edukologijos ir kituose socialiniuose bei humanitariniuose mokslus. Žinių visuomenės sąvoka labiausiai išplito viešajame diskurse, ji dažnai vartojama nacionaliniuose ir tarptautiniuose dokumentuose.
Lietuvoje žinių visuomenės ir informacinės visuomenės sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai ne tik teisės aktuose, politiniuose dokumentuose, žiniasklaidoje, bet ir akademinėje literatūroje.
L: M. P. Šaulauskas Informacijos visuomenės samprata: senųjų vynmaišių gniaužtai / Problemos 2003 nr. 64; P. F. Drucker The Age of Discontinuity London 1969; D. Bell The Coming of Post‑Industrial Society New York 1976; Y. Masuda The Information Society as Post‑Industrial Society Tokyo 1980; M. Castells The Information Age 3 vol. Malden 1996–1998.
866
informacinė visuomenė; poindustrinė visuomenė