Žirmnai, Vilniaus miesto dalis Neries dešiniajame krante, tarp Šnipiškių, Senamiesčio, Antakalnio, Verkių; priklauso Žirmūnų seniūnijai. Mindaugo, Šilo, Valakampių, Žirmūnų tiltai per Nerį.
Žirmūnai
Žirmūnuose įsikūrę Šiaurės miestelio technologijų parkas, spaustuvė Ciklonas, fotoelektrinių saulės elementų technologijų gamybos (bendrovė Precizika-MET SC), inžinerijos sprendimų ir paslaugų (Fima) ir kitos įmonės. Prekybos centrai: Parkas Outlet, Baldų rojus, Domus centras, Ogmios miestas, Medžio centras ir kita. Pašto skyriai, Šv. Kristoforo, Tuskulėnų, Žirmūnų ir Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos, Šv. Kristoforo ir Emilijos Pliaterytės progimnazijos, pradinės mokyklos, mokyklos-darželiai, lopšeliai-darželiai ir kitos ugdymo įstaigos. Verslo ir svetingumo profesinės karjeros, vaikų dienos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo bei kiti centrai. Vaikų socialinės globos namai. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos. Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas (Tuskulėnai). Tuskulėnų dvaras (nuo 2008 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro padalinys).
Paminklai: Afganistane žuvusiems Lietuvos kariams (pastatytas 2006, architektė V. Bakšienė), kunigui B. Laurinavičiui (pastatytas 2010; abiejų skulptorius A. Kmieliauskas).
Architektūra
Mikrorajonas pastatytas 1964–67 (SSRS valstybinė premija 1968) pagal architektės B. Kasperavičienės (su kitais) projektą. Žymesni pastatai: Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai (1982, architektas A. Mačiulis), Lietuvos Respublikos prokuratūrų pastatas (2007, architektas K. Lupeikis). Skulptūra Kilimėlis (2008, skulptorius K. Venclovas).
2271
Istorija
Dabartinių Žirmūnų pietinėje dalyje nuo 14 a. kūrėsi Vilniaus Žvejų priemiestis, kuriame buvo žydų kapinės (16–19 a.), Šv. Marijos Teresės bažnyčia (17–19 a.), 19 a. įrengta Rusijos imperijos karinė tvirtovė (1831–78). Dabartinių Žirmūnų rytinėje dalyje prie Neries 16 a.–17 a. viduryje buvo karališkasis Derevnictvos dvaras (Vilniaus pilių pagalbinis ūkis su didele sodyba, sodais ir tvenkiniais), vėliau valdytas didikų; 18 a. viduryje dalis dvaro atiteko Laterano kanauninkams, kurie vietovę pavadino Tuskulėnais. Apie 1825 Vilniaus generalgubernatoriaus A. Rimskio‑Korsakovo užsakymu pastatyti dvaro rūmai. 19 a. viduryje jie buvo kultūros ir meno centras, po II pasaulinio karo atiteko Valstybės saugumo liaudies komisariatui-ministerijai (NKGB‑MGB), jų rūsiuose veikė NKVD kalėjimas. Nuo 19 a. dabartinių Žirmūnų centrinėje dalyje buvo Rusijos imperijos, po I pasaulinio karo – Lenkijos kariuomenės kareivinės (vyko karinės pratybos, paradai); po II pasaulinio karo įkurta SSRS Šiaurės miestelio karinė bazė (veikė iki 1992).
Tuskulėnai (apie 1873–1881; dabartinė Žirmūnų sudėtinė dalis)
2001 Šiaurės miestelyje rasta Napoleono I kariuomenės kareivių masinė kapavietė (daugiau kaip 3200 žmonių palaikai). Žalgirio stadionas (apie 15 000 žiūrovų; uždarytas 2011).