žro bánkas, bankas, kurio operacijų svarbiausia rūšis yra atsiskaitymai negrynaisiais tarp klientų, turinčių jame einamąsias sąskaitas (žiro atsiskaitymai).
Žiro bankai atsirado 16–17 a., juos dažniausiai kūrė pirklių gildijos, kad jų nariai vietoj grynųjų pinigų persiuntimo galėtų tarpusavyje atsiskaityti negrynaisiais. Garsiausi žiro bankai buvo Banco di Rialto Venecijoje (įkurtas 1587), Wisselbank Amsterdame (įkurtas 1609), Wechsel–Banco Hamburge (įkurtas 1619). Šie ir kiti žiro bankai Italijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse savo klientams atidarinėdavo einamąsias sąskaitas sąlyginiais skaičiavimo vienetais su tam tikru sidabro ar aukso turiniu (klientams įnešant į banką pinigus, tauriųjų metalų lydinius ar sumas pagal vekselius, išreikštas tokiais skaičiavimo vienetais), priimdavo indėlius ir pervesdavo pinigus iš vienos sąskaitos į kitą. Žiro bankai sukaupdavo dideles pinigų sumas, jas naudodavo teikdami kreditus valstybėms, savivaldybėms, pirkliams.
Amsterdamo (Olandija) municipalinio žiro banko darbuotojos (1944)
18–19 a. plėtojantis emisijos bankų ir komercinių bankų sistemai dauguma žiro bankų išnyko ar virto įprastiniais komerciniais bankais.
2529