Zita Mažeikaitė

Mažeikáitė Zita, tikr. Mažeikáitė-Sajenė Gražina Zita 1952 09 19Ingavangis (Prienų rj.), lietuvių poetė, vertėja. 1975 Vilniaus universitete baigusi vokiečių kalbą ir literatūrą studijavo Greifswaldo universitete. 1977–82 dirbo Minties leidykloje.

Kūryba

Išleido gamtos apmąstymų eilėraščių rinkinius Virpanti erdvė (1979), Šviečia debesys (1986), Tenoriu būti (2009), Esanti (2019).

Gražina Zita Mažeikaitė-Sajienė

Iš švedų kalbos išvertė A. N. Lundkvisto poezijos rinkinį Gyvenimas kaip žolė (1988), dalį antologijos 10 švedų poetų (1993; ir sudarytoja), W. Aspenströmo poezijos rinkinį Šiaurės dvasia (1998), P. F. Lagerkvisto romaną Barabas (1996), poezijos rinkinį Vakaro kraštas (1999), I. Bergmano knygas Laterna magica (1994), Intymūs pokalbiai (1997), Geri ketinimai (2001), Neištikimoji (2003), Scenos iš vedybinio gyvenimo, Sarabanda (2004), Fani ir Aleksandras (2009), T. Lindgreno poetinės prozos rinkinį Gyvatės pėdsakas ant uolos (1994), romanus Betsabėja (1995), Kamanių medus (1997), Tapytojas Margalapis (2001), Dorė Biblija (2006), P. O. Enquisto romanus Išguitas angelas, Kapitono Nemo biblioteka (abu vienoje knygoje 1994, abu atskiromis knygomis 2008), Asmens gydytojo viešnagė (2002), Blanša ir Marija (2005), K. Alvtegen romaną Tikėtina istorija (2012), P. O. Sundmano, P. F. Lagerkvisto, P. Nilseno, M. Gripe’s, J. Gardellio prozos.

Iš vokiečių kalbos išvertė H. Hesse’s apysaką Paskutinė Klingzoro vasara (1979 ²1992), romaną Stepių vilkas (1979 ¹²2021), J. Brězano romaną Krabatas, arba Pasaulio pakeitimas (1982), Konfucijaus Apmąstymai ir pašnekesiai (1994), sudarė rinktinę Vokietijos Demokratinės Respublikos novelės (1985).

Apdovanojimai

Švedų rašytojų fondo premija (1991), Šiaurės šalių Ministrų Tarybos premija (1997), Švedijos akademijos premija (2010), Poezijos pavasario laureatė (2010). Gedimino ordino Riterio kryžius (2022).

-Mažeikaitė; -Sajienė

176