žiurkniniai (Cricetidae), graužikų (Rodentia) būrio žinduolių šeima. Apie 110 genčių, apie 580 rūšių. Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Australiją, Arktį ir Antarktį.
Kūno ilgis 5–35 m, masė 7 g–2 kg, uodegos ilgis 0,7–33 centimetrai. Kūnas apaugęs minkštu, dažniausiai pilku arba rudu, kailiu, yra ir dėmėtų. Turi 16 dantų. Kai kurių rūšių žiurkėniniai su skruostų maišais. Užpakalinės kojos ilgesnės už priekines. Daug laiko vandenyje praleidžiančių žiurkėninių priekinių kojų pirštus jungia plaukiojamoji plėvė. Gyvena įvairiame kraštovaizdyje, kai kurių rūšių žiurkėniniai – medžiuose. Dauguma aktyvūs naktį. Minta augalais, moliuskais, vabzdžiais, smulkiais stuburiniais. Šiltuose kraštuose veisiasi ištisus metus. Nėštumas 15–50 d.; lizde veda 2–22 jauniklius. Daugumos žiurkėninių rūšių gausa periodiškai svyruoja. Žiurkėniniais minta plėšrieji žinduoliai, paukščiai, gyvatės. Gali platinti ligas (tuliaremiją, marą, leptospirozę), kai kurie kenkia žemės ūkio, miško augalams. Lietuvoje gyvena 7 žiurkėninių rūšys, kurios priklauso pelėnų pošeimiui.
rudasis pelėnas (Myodes glareolus, Clethrionomys glareolus)
2005
-pelėnai, -pelėnas