žiužẽliai, kai kurių organizmų (bakterijų, protistų) arba ląstelių (zoosporų, spermatozoidų) paviršiuje esančios judėjimo organelės.
Citologine sandara nesiskiria nuo blakstienėlių (tik blakstienėlių ląstelė turi tūkstančius, jų ilgis dažniausiai mažesnis kaip 15 μm). Ląstelė dažniausiai turi 1–4 žiuželius, retais atvejais – daugiau. Eukariotų žiuželiai yra apie 250 nm storio, mažesnės kaip 150 μm ilgio plazmine membrana apgaubtos citoplazmos išaugos, kurių centre – aksonema (iš 9 porinių mikrovamzdelių ir su jais susijusių baltymų sudarytas cilindras ir 2 pavieniai mikrovamzdeliai viduryje). Kiekvieno žiuželio pamate yra pamatinis kūnas, sandara identiškas centriolei. Juda banguojamaisiais arba piltuviškais (blakstienėlės – švytuokliškais) judesiais. Žiuželio judėjimui reikalingą jėgą sukuria aksonemos mikrovamzdelius jungiantis baltymas dineinas. Daugiau kaip 70 % prokariotų ląstelių turi 1 arba kelis žiuželius. Jie nepanašūs į eukariotų žiuželius – neturi plazminės membranos ir aksonemos. Bakterijų žiuželis yra didžiulis baltymų kompleksas, kuriame skiriamos 3 dalys: ląstelės išorėje esantis kablys, nuo jo nutįsęs siūlas (sudarytas daugiausia iš baltymo flagelino) bei plazminėje membranoje ir ląstelės sienelėje esantis pamatinis kūnas, sudarytas iš baltyminių diskų. Gramteigiamos bakterijos turi 1, gramneigiamos – 2 diskų poras. Dėl abipus plazminės membranos sukurto protonų elektrocheminio gradiento atsiradusi jėga verčia suktis membranoje esančius diskus, kurie suka kablį ir žiuželio siūlą.
gramneigiamos bakterijos žiuželio sandara: 1 – citoplazma, 2 – plazminė membrana, 3 – kablys, 4 – žiuželio siūlas, 5 – pamatinis kūnas, 6 – peptidoglikaninė sienelė, 7 – išorinė membrana
1316
-žiuželis