žmogaũs dizentèrija, infekcinė liga. Dažniausiai sergama vasarą ir rudenį. Užkrato šaltinis – sergantis dizenterija žmogus arba sveikas bakterijų nešiotojas; išskiria bakterijas su išmatomis, kuriomis užteršiami maisto produktai. Užsikrečiama, kai dizenterijos sukėlėjai patenka pro burną į virškinamąjį traktą nuo užterštų rankų, su maistu, geriamuoju vandeniu. Bakterijos pasiekia storąją žarną, įsiskverbia į gleivinę, dauginasi ir sukelia jos uždegimą. Dėl uždegimo padidėja gleivių sekrecija, sutrinka žarnų motorika; tai sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus. Bakterijų išskiriami toksinai apnuodija organizmą. Dizenterijos inkubacinis laikotarpis 1–5 dienos.
Liga prasideda staiga, ligonį krečia šaltis, pykina, jam raižo pilvą, temperatūra pakyla iki 38–39 °C. Ligonis ima viduriuoti, išmatose būna gleivių, kartais kraujo. Būdingas nuolatinis mėšlungiškas noras tuštintis (tenezmai). Liga trunka 1–3 savaites.
Dizenterija sunkiai serga maži vaikai ir seni žmonės. Kartais dizenterija gali tapti lėtine, trukti kelerius metus protarpiais paūmėdama. Sergantysis dizenterija izoliuojamas, skiriama intraveninė skysčių infuzija, antimikrobinių vaistų. Ligonis turi laikytis dietos.
-dizenterija
2977