žmogaus ir gyvūnų nekrozė

žmogaũs ir gyvnų nekròzė, gyvo organizmo ląstelių, audinių, organų arba kūno dalių žuvimas. Žmogaus ir daugelio gyvūnų organizme nekrozė būna tiesioginė (žalingas veiksnys veikia audinius tiesiogiai, pvz., šautinės žaizdos angos kraštų nekrozė) ir netiesioginė (atsiranda dėl neurotrofikos ir kraujotakos sutrikimų, pvz., paralyžiuoto ligonio pragulos). Skiriamos 3 nekrozės formos: koaguliacinė (sausoji), kolikvacinė (šlapioji) ir gangrena. Per koaguliacinę, arba sausąją, nekrozę audiniai netenka vandens, standėja. Tokia nekrozė yra dažniausia, pvz., inkstuose, blužnyje. Kolikvacinė, arba šlapioji, nekrozė pažeidžia centrinę nervų sistemą. Žuvę audiniai suskystėja, susidaro panaši į košę masė (pvz., smegenų infarktas). Kai pažeistuose audiniuose įsiveisia bakterijų, prasideda gangrena. Nekrozei atsirasti daug įtakos turi organizmo audinių būklė. Išsekusių sunkių ligonių audinių atsparumas sumažėja ir spaudžiamose kūno vietose audiniai nekrozuoja – susidaro pragulos. Nekrozės metu gretimuose audiniuose vyksta uždegimas, nekrozavę audiniai rezorbuojasi. Nekrozės židinys randėja. Didesni nekrozės židiniai apauga jungiamuoju audiniu ir sukalkėja.

nekrozė

augalų nekrozė