Žmogaũs ir piliẽčio téisių deklarãcija (prancūzų kalba Déclaration des Droits de l’Homme et du Citoyen), 1789 08 26 per Prancūzijos revoliuciją (1789–99) paskelbtas žmogaus teises ginantis politinis ir konstitucinis teisės dokumentas. Rėmėsi J. Locke’o, Ch. de Montesquieu, J.‑J. Rousseau idėjomis. Rengta pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Teisių bilio (1789) pavyzdį. Vienas pagrindinių kūrėjų – M. J. de La Fayette’as. Deklaracijoje skelbiama, kad žmonės gimsta laisvi, lygiateisiai ir tokie išlieka, visuomenės skirtumai gali būti grindžiami tik bendra nauda, visų politinių susirinkimų tikslas – saugoti prigimtines ir neatimamas žmogaus teises (į laisvę, nuosavybę, saugumą ir priešinimąsi engimui). Suverenios valdžios šaltinis yra tauta, joks asmuo ar žmonių grupė negali turėti tautos nesuteiktos valdžios; laisvės esmė – daryti viską, kas nekenkia kitam. Kiekvieno žmogaus prigimtinių teisių įgyvendinimas turi tik tas ribas, kurios visuomenės kitiems nariams garantuoja galimybę naudotis tomis pačiomis teisėmis (šias ribas gali nustatyti tik įstatymas), jokiems įstatymų nedraudžiamiems veiksmams neturi būti kliudoma, teisė yra visuotinės valios išraiška.
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (akvarelė, dailininkas Jean Jacques François Le Barbier, Musée Carnavalet Paryžiuje)
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (akvarelė, dailininkas Jean Jacques François Le Barbier, Musée Carnavalet Paryžiuje)
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija t. p. skelbia, kad negalima apkaltinti ar įkalinti žmogaus, jei jis nepažeidė įstatymų, asmuo laikomas nekaltu, kol neįrodoma jo kaltė, prieš įkalintuosius negalima naudoti smurto. Visi žmonės gali turėti savo nuomonę ir pažiūras, visi piliečiai turi teisę patys ar per savo įgaliotinius nuspręsti, ar reikia mokesčių, savarankiškai sutikti juos mokėti, stebėti, kur jie panaudojami, nustatyti jų dydį ir paskirtį, mokėjimo tvarką ir trukmę, visuomenė gali pareikalauti valstybės atstovų pateikti jų veiklos ataskaitą ir kita.
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija tapo Prancūzijos 1791 konstitucijos preambule. Turėjo įtakos Gegužės trečiosios konstitucijos (1791) rengėjams, žmogaus teisių įtvirtinimui 20 amžiuje.
2271