žmogaũs mitýba, organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis. Susideda iš maisto paėmimo (dantimis, lūpomis, liežuviu), jo susmulkinimo, virškinimo, pasisavinimo. Evoliucijos eigoje mitybą formavo aplinkos veiksniai – dirvožemis, klimatas, augalija, gyvūnija, socialinė aplinka, ekonomikos sąlygos, maisto pramonė, darbas, tradicijos. Maistas yra ne tik energijos, bet taip pat plastinių (statybinių), kitų būtinų organizmui medžiagų ir veiksnių šaltinis. Dėl mitybos organizmas sugeba palaikyti pastovią vidinės terpės sudėtį (homeostazę) ir pastovų fiziologinį funkcijų bei cheminių reakcijų greitį (homeorezę). Maisto medžiagų pasisavinimas priklauso nuo terminio, cheminio ir mechaninio apdorojimo. Maiste yra ir tam tikrų veiksnių, dėl kurių blogiau pasisavinamos kai kurios maisto medžiagos. Maistas turi biologiškai veiklių medžiagų, pasižyminčių fiziologiškai aktyviomis savybėmis, taip pat toksinų, mutageninių, kancerogeninių medžiagų. Mityba gali stabdyti kai kurių ligų atsiradimą ir plitimą, bet gali būti ir daugelio ligų priežastis. Mityba svarbi vaiko augimui ir raidai, suaugusiojo darbingumui, sveikatai, gyvenimo ir aktyvios veiklos trukmei, padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos. Gerą sveikatą ir savijautą lemia sveika mityba – moksliškai pagrįsta, subalansuota, racionali, atitinkanti organizmo poreikius. Dėl nevisavertės mitybos sutrinka organų ir sistemų funkcijos. Dėl per gausios ir nesubalansuotos mitybos sutrinka medžiagų apykaita, todėl gali kilti įvairių ligų (metabolinis sindromas, akmenligė, aterosklerozė, cukrinis diabetas, hipertoninė liga). Nuo kraujotakos būklės, krauju pernešamų suvirškintų ir įsiurbtų maisto medžiagų bei deguonies pasisavinimo priklauso vadinamoji audinių mityba – medžiagų apykaita audinių ląstelėse. Maisto medžiagų kiekis, rekomenduojamas suvartoti per parą, nustatomas pagal lytį, amžių, kūno masę, atliekamą darbą (fizinio aktyvumo koeficientą). Žmogus turi gauti ne tik tam tikrą baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį, jo mitybą turi sudaryti ir tam tikras nepakeičiamųjų aminorūgščių, sočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, jų transizomerų, monosacharidų ir polisacharidų kiekis. Būtinas ir maistinių skaidulų (balastinių medžiagų) tam tikras kiekis, svarbus žarnyno judesiams, taip pat vitaminai, mineralinės medžiagos ir vanduo (2–3 litrai per parą). Laikantis subalansuotos mitybos baltymai turėtų sudaryti 10–15 %, riebalai – 28–30 %, angliavandeniai – 55–62 % paros maisto davinio energinės vertės. Sveika mityba – tai ne tik tinkamas maisto kiekis ir kokybė, bet ir tinkamas jo paskirstymas per dieną (mitybos režimas). Sveikiausia žmogui valgyti kas 4–5 valandas (4 kartus per dieną) ir tuo pačiu metu, nes artėjant valgymo laikui pradeda gamintis ir išsiskirti virškinimo sultys (pasiruošiama priimti maistą). Virškinimo sistema turėtų ilsėtis naktį apie 8–10 valandų, todėl vakarieniauti reikia ne vėliau kaip 2–3 valandas prieš miegą. Valgant 4 kartus (ar atitinkamai 3 kartus) per dieną rekomenduojama pusryčiams suvalgyti 25–30 % (30 %), pietums –35 % (40–45 %), pavakariams –15 %, vakarienei – 20–25 % maisto davinio. Mitybos rekomendacijos koreguojamos dėl fizinio krūvio skirtumų įvairiu paros metu. Speciali ligonių mityba vadinama dieta.
2082
-mityba