žols mltai, vitamininis pašaras iš džiovintos žolės. Žolės miltai gaminami iš daugiamečių ir vienamečių žolių, morkų ir cukrinių runkelių lapų, žieminių rapsų. Miglinių šeimos žolės miltams pjaunamos plaukėjimo, pupinių šeimos – butonizacijos metu. Nupjauta žolė iš karto smulkinama, agregatais džiovinama, malama, granuliuojama ir pakuojama. Pridedama oksidantų, kad geriau išsilaikytų karotenas. Geri žolės miltai turi 8–12 % drėgnio. Žolės miltai skirstomi į 5 klases. 1 kg pirmos klasės žolės miltai iš liucernų turi 9,2 MJ apykaitos energijos, 170 g baltymų, 230 mg karoteno. 1 kg antros klasės žolės miltai karoteno turi 180 mg, trečios – 150 mg, ketvirtos – 120 mg, penktos – 80 mg; baltymų juose būna 15–20 %, žaliosios ląstelienos – ne daugiau kaip 26 %. Visų rūšių gyvuliai šeriami grynais žolės miltais arba jų dedama į kombinuotuosius pašarus, priedus; galvijų racione jais galima pakeisti apie 30 % koncentruotųjų pašarų. Žolės miltai neverdami ir nešutinami. Popieriniuose ar impregnuoto audinio maišuose žolės miltai laikomi tamsiose sausose patalpose.

56

2499

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką