Zug (Cùgas), kantonas Šveicarijos vidurinėje dalyje, į pietus nuo Ciuricho.
Plotas 238,8 km2 (mažiausias Šveicarijos kantonas). 128 800 gyventojų (2020). Centras – Zugo miestas (30 900 gyventojų, 2020); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Baaras (24,7), Chamas (17,0). Oficiali kalba – vokiečių.
Paviršius – Šveicarijos plokščiakalnio pietinė dalis ir Alpių prieškalnės (Zugo aukščiausia vieta – Wildspitzo kalnas, 1580 m, Rossbergo masyve, Schwyzo kantono pasienyje). Svarbiausios upės – Lorze ir Reussas. Didžiausi ežerai – Zugo (jo pietinė dalis priklauso Schwyzo kantonui) ir Ägeri. Zugas – agrarinis pramoninis kantonas, vienas turtingiausių Šveicarijoje. Mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, elektronikos, tekstilės, popieriaus, maisto (vaisių ir daržovių) pramonė. Auginama javai, daržovės, vaismedžiai (daugiausia vyšnios). Veisiami galvijai. Bitininkystė. Turizmas. Per Zugo teritoriją eina Ciuricho–Lugano–Milano (Italija) geležinkelis ir automobilių magistralė.
Istorija
Manoma, žmonės dabartinio Zugo teritorijoje apsigyveno apie 14 000 prieš Kristų. 1315 prie Ägeri ežero įvyko Morgarteno mūšis. Regionas 1352 tapo Šveicarijos konfederacijos dalimi. 16 a. su kitais katalikiškais kantonais priešinosi reformacijai. 1798–1803 Zugas (su Uri, Schwyzo ir Unterwaldeno kantonais) priklausė Helvecijos respublikos Miškų kantonui. Nuo 1803 savarankiškas kantonas. 1834 Unterägeri pradėjo veikti pirmoji medvilnės verpykla, 1866 Chame – pirmasis Europoje kondensuotojo pieno fabrikas (vėliau susijungė su bendrove Nestlé). 1845–47 Zugas priklausė Sonderbundui. 2001 09 27 Zugo parlamente per ginkluotą išpuolį žuvo 14 politikų, daug sužeista.