Žurãvno mšis, Abiejų Tautų Respublikos ir Osmanų imperijos kariuomenių mūšis, kuris užbaigė 1672–76 karą. Vyko 1676 09 26–10 14 prie Žuravno (Lvovo sritis). Osmanų ir Krymo totorių kariuomenę (apie 50 000 žm.), 1676 08 pabaigoje įsiveržusią į Abiejų Tautų Respublikos pietines žemes, pasitiko Jono Sobieskio vadovaujama Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė (apie 20 000 žmonių). Ji prie Žuravno 09 25 įsirengė įtvirtintą stovyklą, kurią iš dviejų pusių juosė Dniestras, iš priekio dengė Krečiovkos upė.
Neišviliojus Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės kautis į atvirą lauką, pradėta jos stovyklos apsiaustis, remiama artilerijos atakų. Patyrusi didelių nuostolių Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė 10 05 paliko pirmąją gynybos liniją ir įsitvirtino arčiau stovyklos centro. Pasklidus gandams apie apsiaustųjų sulauktą pastiprinimą pradėtos derybos, 10 14 kova nutraukta, 10 17 pasirašyta karą užbaigusi Žuravno taika.