žuvėdriniai

žuvdriniai (Sternidae), sėjikinių paukščių (Charadriiformes) būrio, kirinių paukščių (Lari) pobūrio šeima. 10 genčių, 44 rūšys. Paplitę beveik visame pasaulyje. Kūnas 20–56 cm ilgio, 40–782 g masės. Išskleistų sparnų plotis 45–140 cm. Vyrauja baltos, rudos spalvos. Snapas raudonas, oranžinis, geltonas arba juodas. Kojos raudonos arba juodos, trumpos, silpnos. Kūnas grakštus, ilgas, sparnai ilgi ir siauri, uodega skelta. Skrydis lengvas, manevringas, plasnodami sparnais paukščiai gali sustoti vietoje. Sausuma juda prastai. Gyvena prie jūrų ir vidaus vandenų baseinų. Minta žuvimis, vėžiagyviais, planktonu, vabzdžiais. Maistą renka skraidydami virš vandens paviršiaus, grobį tveria pikiruodami. Peri dažniausiai didelėmis kolonijomis. Lizdas – duobutė žemėje arba kraunamas iš senų (dažniausiai vandens) augalų dalių ant vandens, plūduriuojančių sąžalynų, augalų stiebų. Deda 1–3 kiaušinius. Peri 14–35 d., jaunikliai pradeda skraidyti po 1–2 mėnesių.

upinė žuvėdra

Lietuvoje

Lietuvoje 8 rūšys. Migruojantys. Labiausiai paplitusi upinė žuvėdra (Sterna hirundo). Kūno ilgis apie 35 cm, masė 100–120 gramų. Parskrenda balandį, išskrenda rugpjūtį–rugsėjį. Užžėlusiuose vandenyse gyvena juodoji žuvėdra (Chlidonias niger, parskrenda balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, išskrenda rugsėjį), baltasparnė žuvėdra (Chlidonias leucopterus; parskrenda keliomis dienomis vėliau nei juodoji žuvėdra, išskrenda rugpjūtį) ir baltaskruostė žuvėdra (Chlidonias hybrida). Smėlėtose upių ir ežerų pakrantėse, salelėse kartais peri mažoji žuvėdra (Sterna albifrons). Traukimo metu pasitaiko poliarinė žuvėdra (Sterna paradisaea; peri retai), margasnapė žuvėdra (Thalasseus sandvicensis) ir plėšrioji žuvėdra (Hydroprogne tschegrava; didžiausia, kūnas apie 50 cm ilgio, apie 500 g masės, peri retai). Juodoji, mažoji, baltaskruostė ir baltasparnė žuvėdros įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.

baltasparnė žuvėdra

juodoji žuvėdra prie lizdo su kiaušiniais

upinės žuvėdros jauniklis

644

-žuvėdra