Žuviniñkai, Zùvininkai, Fišháuzenas (rus. Фишхаузен, vok. Fischhausen), nuo 1946 rus. Primorsk (Приморск, Primòrskas), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė Sembos vakarinėje dalyje, Aismarių šiauriniame krante, apie 35 km į vakarus nuo Karaliaučiaus, 10 km į šiaurę nuo Piliavos. 1921 gyventojas (2021). Šalia gyvenvietės ir Tenkyčių išlikęs Aisčių neriją nuo Sembos pusiasalio skiriantis pylimas Gardine.
Istorija
Žuvininkai. Centre – vyskupo pilis, dešinėje – evangelikų liuteronų bažnyčia (vario raižinys, 1684)
Žuvininkai pradėjo kurtis prūsų sembų (manoma, ir vikingų) prekybinės gyvenvietės Schönewik vietoje. Manoma, į vietovę 997 Baltijos jūra atplaukęs pirmasis prūsų krikštytojas Adalbertas buvo nužudytas netoliese, prie Tenkyčių. Prūsą užkariavęs Vokiečių ordinas Žuvininkuose įkūrė Sembos vyskupijos centrą, 1266 buvo pastatyta medinė, apie 1280 – mūrinė vyskupo pilis. 1270 netoli Žuvininkų Ordinas pastatė Laukstyčių pilį. 1299 pradėjo kurtis miestas. 14 a. paminėta Bischoveshusen, nuo 15 a. antros pusės gyvenvietė vadinama Fischhausen. Apie 1315 pastatyta katalikų bažnyčia, 1856 perstatyta (puošė Adalberto ir G. Polenzo statulos). Po 1525 laikytos evangelikų liuteronų pamaldos ir lietuvių kalba, 1625–19 a. viduryje pamokslai lietuvių kalba sakyti tik kas antrą sekmadienį. 1613 miestui suteikta Kulmo teisė. F. Tetznerio duomenimis, Žuvininkų apskritis (1818–1938 Žuvininkai buvo apskrities centras, nuo 1939 priklausė Sembos apskričiai) įėjo į Mažosios Lietuvos regioną.
Žuvininkų pilyje vasaromis rezidavo Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, vėliau – jo sūnus kunigaikštis Frydrichas. Per 1600–29 bei 1635 Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Švedijos karus pilis daug kartų buvo apgulta švedų. 18 a. pradžioje pagrindiniai pastatai buvo nugriauti, plytos panaudotos Piliavos uosto ir tvirtovės statybai. 1782 Žuvininkuose buvo 1110, 1875 – 2459, 1890 – 2874, 1910 – 2613, 1933 – 3422, 1939 – 3860 gyventojų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Žuvininkuose ir apylinkėse vyko smarkūs mūšiai, miestas sugriautas. 1945 gyvenvietė užimta SSRS kariuomenės, nuo 1946 priklauso Kaliningrado sričiai. Po karo senamiesčio ir bažnyčios griuvėsiai buvo sulyginti su žeme. 1961 baigta griauti bažnyčią.
871
2618
377