labai didelių teleskopų žvaigždžių interferometras (Europos pietinė observatorija, Paranalio kalnas, Čilė): 1 – vienas iš 4 didelių (8,2 m) teleskopų, 2 – vienas iš 4 mobiliųjų (1,8 m) teleskopų, 3 – požeminiai sandarūs vamzdžiai, 4 – sudėtinis židinys, 5 – galimos mobiliųjų teleskopų pastatymo vietos
žvaigždži interferomètras (interfer(encija) + metras), du arba daugiau teleskopų jungiantis įrenginys, naudojantis šviesos interferenciją itin mažiems kampiniams atstumams matuoti tarp astronominių objektų arba jo komponenčių. Į tą patį objektą nutaikytų teleskopų surinktos šviesos pluoštas atitinkamai išdėstyta veidrodžių sistema sandariais vamzdžiais nukreipiamas į sudėtinį židinį interferencijos laboratorijoje. Analizuojant gautą interferencinį vaizdą nustatomi objekto kampiniai matmenys arba kampiniai atstumai tarp jo komponenčių. Įrenginio kampinę skyrą, kuri reiškiama formule θ = λ / (2B) (čia λ – analizuojamos spinduliuotės bangos ilgis, B – bazė, t. y. atstumas tarp teleskopų), lemia ne pavienio teleskopo apertūra, bet astumas tarp jų. Didžiausia kampinė skyra, pasiekiama šiuolaikiniais interferometrais, yra apie 0,001″. Žvaigždžių interferometru tiriama dvinarių ir daugianarių žvaigždžių orbitos, žvaigždžių matmenys ir forma, egzoplanetos, žvaigždes supančių apvalkalų sandara, aktyviųjų galaktikų branduolių sandara.
2021 pasaulyje veikė 20 žvaigždžių interferometrų, kurie buvo pritaikyti regimosios šviesos arba infraraudonųjų spindulių spektro ruožams. 1891 A. A. Michelsonas sukonstravo pirmąjį žvaigždžių interferometrą, kuriuo išmatavo Jupiterio Galilei palydovų skersmenis, o 1921 su Francisu Gladheimu Pease’u (Jungtinės Amerikos Valstijos) – ir žvaigždės (Betelgeizės) skersmenį.
3018