žvỹras, birios klastinės (nuotrupinės) psefitų grupės nuosėdos; nuosėdinė uoliena arba statybinė medžiaga. Susideda daugiausia (daugiau kaip 50 %) iš įvairaus skersmens uolienų nuolaužų (žvirgždo, gargždo) ir smulkesnių frakcijų (smėlio, aleurito, molio) užpildo. Jame dažnai būna riedulių. Pagal vyraujančių nuotrupų dydį būna smulkus, vidutinio rupumo, rupus žvyras. Daug (5–50 %) aleurito dydžio dalelių turintis žvyras vadinamas aleuritinguoju, molio – molinguoju, smėlio – smėlinguoju. Mineralinė ir petrografinė sudėtis labai įvairi. Nuo jos priklauso žvyro mechaninės savybės, tankis. Pagal kilmę būna ledyno pakraščių darinių, fliuvioglacialinis (labiausiai paplitęs), aliuvinis (upinis), limninis (ežerinis), jūrinis; nuo kilmės priklauso apvalainukų forma, paviršiaus pobūdis. Žvyro sankaupos vadinamos žvyrynais. Naudojamas sunkiajam betonui gaminti, keliams tiesti.
žvyras su rieduliais
Lietuvoje
Lietuvoje paplitęs kvartero sistemos žvyras (Lietuvos eksploatuojamos naudingosios iškasenos). Daugiausia žvyrynų yra Trakų, Jonavos, Vilniaus, Utenos, Anykščių, Lazdijų rajonų savivaldybių teritorijose. Randama didesnių upių (Nemuno, Neries, Šventosios, Merkio) slėnių fliuvioglacialinėse ir aliuvinėse terasose, ozuose, keimuose, zandruose. Lietuvoje detaliai išžvalgyta apie 400 žvyro telkinių. Didžiausi eksploatuojami telkiniai: Kvyklių (ištekliai 64,8 mln. m3; Utenos rajono savivaldybės teritorija), Rizgonių žvyro telkinys (kasama ir smėlis; 36,4 mln. m3; Jonavos rajono savivaldybės teritorija), Kalnėnų (20,8 mln. m3; Jurbarko rajono savivaldybės teritorija), Margio (2 sklypai; 19,1 mln. m3; Trakų rajono savivaldybės teritorija).
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis žvyro prognoziniai ištekliai sudaro apie 2,125 mln. m3 (2022). Per 2015–19 laikotarpį išgauta apie 37 500, 2020 – 8616, 2021 – 9287, 2022 – 8936, 2023 – 9565 tūkst. m3 žvyro.
-žvyrynas