Žydų autonominė sritis

Žỹdų autonòminė srits (Jevreiskaja avtonomnaja oblast) yra Rusijos Federacijos azijinės dalies pietryčiuose, Tolimuosiuose Rytuose. Sritis pietryčiuose, pietuose ir vakaruose ribojasi su Kinija. Plotas 36 113 km². 173 200 gyventojų (2013); gyvena rusai (92,7 % srties gyventojų), ukrainiečiai (2,8 %), žydai (1 %), dar yra totorių, baltarusių ir kitų. Centras – Birobidžanas (76 500 gyventojų, 2013). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Oblučė (8,9), Leninskoje (8,8), Nikolajevka (7,7). Gyventojų vidutinis tankis 4,8 žm./km². Sritis suskirstyta į 5 rajonus.

Žydų autonominės srities šiaurės vakaruose yra Mažojo Chingano kalnų (aukštis iki 1148 m), šiaurėje – Burejos kalnagūbrio (iki 1207 m) dalys, pietuose ir pietryčiuose – pelkėta Amūro vidurupio žemumos dalis. Klimatas vidutinių platumų musoninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –21 °C iki –26 °C, liepos – 18–21 °C. Per metus kalnuose iškrinta 800 mm, lygumose – 500 mm kritulių. Didžiausios upės – Amūras su intakais Bidžanu, Bira, Tunguska. Miškai užima 36 % srities teritorijos (daugiausia eglės, pušys, ąžuolai, maumedžiai, beržai). Dirvožemiai rudžemiai, durpžemiai, salpžemiai. Kasama alavo rūda (prie Chingansko). Yra geležies, mangano, aukso rūdų telkinių. Spalvotoji metalurgija, metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, popieriaus, tekstilės, siuvimo, odos, avalynės, maisto pramonė, mašinų gamyba. Pramonės svarbiausias centras – Birobidžanas. Turizmas; Kulduro balneologinis kurortas. Auginama kviečiai, avižos, sojos, bulvės ir kitos daržovės. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arkliai. Bitininkystė. Žvejyba. Kertamas miškas. Per sritį eina Transsibiro magistralė, Chabarovsko–Blagoveščensko plentas. Laivuojamas Amūras. Birobidžano oro uostas.

Istorija

Po 1917 Vasario revoliucijos panaikinus žydų gyvenamosios vietos apribojimą (sėslumo riba) žydai galėjo apsigyventi visoje Rusijos teritorijoje. Po Spalio perversmo planuota žydus perkelti į Krymą, t. p. įkurti tautinę žydų autonomiją Baltarusijoje. SSRS Centro vykdomojo komiteto prezidiumo 1928 03 28 nutarimu žydų prekybininkus, amatininkus iš europinės Rusijos dalies imta kelti į beveik negyvenamą Tolimųjų Rytų vietovę. 1928 04–05 atvyko pirmieji persikėlėliai. Birefeldo rajone apsigyvenusiems persikėlėliams planuota skirti 4 ha žemės, šeimai suteikti 400–600 rublių valstybės paskolą. Žydų persikėlėliams krašte įkūrus gyvenviečių SSRS Centro vykdomasis komitetas 1930 08 20 nutarimu įkūrė Tolimųjų Rytų krašto Birobidžano nacionalinį rajoną. Iš 1928 į Birobidžaną atvykusių 20 000 žydų 1934 liko gyventi mažiau kaip pusė. Dauguma iš užsienio atvykusių žydų (1931–36 atvyko 1374) išvyko iš SSRS. Kiti iš užsienio atvykę žydai buvo suimti ir išsiųsti į lagerius. Siekdama sustabdyti žydų emigraciją ir atsakydama į sionistų pastangas telkti žydus Palestinoje SSRS valdžia 1934 05 07 įkūrė Žydų autonominę sritį. Tais metais pradėta jidiš kalba leisti laikraštį Birobidžaner štern, įkurtas Žydų valstybinis teatras. 1946–49 iš SSRS vakarinės dalies į sritį atvyko 6326 žydai. 1945 12 05 autonominės srities vadovai siūlė J. Stalinui sudaryti žydų autonominę respubliką. 1948 represijos prieš žydų kultūros veikėjus ir kovõs su vadinamaisiais kosmopolitais antisemitinė kampanija palietė ir Žydų autonominę sritį. Antra masinė emigracija iš šios srities į Izraelį vyko 20 a. 8–10 dešimtmetyje. 21 a. pradžioje žydai sudarė 1 % visų srities gyventojų (gyvena daugiausia Birobidžano mieste ir gretimoje Valdcheimo gyvenvietėje).