žỹdų literatūrà, hebrajų, jidiš ir kitomis kalbomis žydų kuriama literatūra. Pradėta kurti prieš 3000 metų. Seniausi rašytiniai paminklai: Biblija hebrajų kalba, jai giminingi, bet į biblinį kanoną neįtraukti tekstai – apokrifai ir pseudoepigrafai (4–2 a. pr. Kr.); Septuaginta, filosofijos (Filono Aleksandriečio), istoriografijos (Juozapo Flavijaus) veikalai. Biblijos komentarai ir interpretacijos sudaro vadinamosios sakytinės tradicijos literatūrą, pagrindiniai paminklai hebrajų ir aramėjų kalbomis: Mišna, Babilonijos ir Izraelio žemės talmudai (3–5 a.), midrašai. Sakytinės tradicijos literatūros pagrindinės kryptys: halacha, agada, kolektyviniai kūriniai. Viduriniais amžiais plėtoti nauji šios krypties žanrai: šelot u‑tešuvot (rinktinės praktiniams halachos aspektams aptarti), beurim (Biblijos komentarai), hidušim (Talmudo komentarai), istorijų rinktinės (legendos, pamokymai, satyriniai kūriniai), pijut (5–7 a. liturginė poezija), Kabala. Šių žanrų tekstai rašyti hebrajų kalba arba hebrajų ir aramėjų kalba. 10 a. viduryje musulmoniškoje Ispanijoje (Cordoba, Andalūzija) pradėta kurti pasaulietinė žydų poezija hebrajų kalba, perėmusi klasikinės arabų poezijos žanrus. Žymiausi šio laikotarpio poetai: Samuelis ha-Nagidas (993–1056), Mozė ibn Ezra (apie 1070–1138), Judas ha-Levi (1075–1141). 12–15 a. pasaulietinė poezija ir proza hebrajų kalba buvo kuriama Šiaurės Ispanijoje ir Provanse; žymiausi poetai: Abrahamas Ibn Ezra, Judas Alcharizis (1165–1225). Ispanijoje kurta rabinistinė ir filosofinė žydų literatūra arabų kalba (žymiausias rašytojas Maimonidas). 15–18 a. Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Nyderlanduose buvo rašomi kūriniai ispanų, portugalų bei žydų ir ispanų (ladino) kalba. Nuo 16 a. Vakarų ir Vidurio Europoje plėtota religinė ir pasaulietinė literatūra jidiš kalba. Nuo 18 a. Rytų Europoje plėtojantis judaizmo atšakai chasidizmui buvo kuriamos hagiografinės rinktinės, skirtos chasidų autoritetams. 18 a. pabaigoje Vokietijoje M. Mendelssono ir jo mokinių inicijuotas žydų pasaulietinio švietimo reformos ir religinės tapatybės sąjūdis haskala, jo veikėjai Vakarų ir Vidurio Europoje rašė mokslinę humanitarinę, teologinę, publicistinę literatūrą hebrajų ir vokiečių kalbomis, leido literatūrinius žurnalus. Rusijos imperijoje haskalos centru tapo Vilnius, čia 19 a. poetai A. D. Lebenzonas ir jo sūnus Michėjas Juozapas (1828–52), J. L. Gordonas, M. C. Manė (1859–86), prozininkas A. Mapu, publicistai ir eseistai M. A. Gincburgas, S. J. Finas, K. Šulmanas (1821–99) kūrė modernią grožinę literatūrą hebrajų kalba, leistas žurnalas Hakarmel. Kiti Rusijos žydų rašytojai: P. Smolenskinas (t. p. leido žurnalą Hašachar), R. Broidesas (1851–1902). 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje haskala turėjo įtakos ir Rytų Europos grožinės literatūros jidiš kalba plėtrai. Žymiausi šio laikotarpio rašytojai: J. Perlas (1773–1839), Šolem Aleichemas, I. L. Perecas, J. Opatošu (1886–1954), M. Moicheris-Sforimas (1936–17), dramaturgas J. Gordinas (1853–1909). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Rusijoje žydų rašytojai kūrė rusiškai, Lenkijoje – lenkiškai, šiomis kalbomis leisti žydų periodiniai leidiniai. Nuo 19 a. vidurio hebrajų ir jidiš kalbomis kuriama vaikų literatūra. 20 a. pirma pusė – žydų literatūros suklestėjimo laikotarpis Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žymiausi rašytojai, rašę hebrajų kalba, – poetai Ch. N. Bialikas (1873–1934), S. Černichovskis, J. Šteinbergas (1887–1947), Z. Šneuras (rašė ir jidiš kalba), U. C. Grinbergas (rašė ir jidiš kalba); prozininkai ir publicistai – A. Haamas (1856–1927; leido žurnalą Hašiloach), D. Frišmanas (1859–1922; leido žurnalą Hatekufa), M. J. Berdičevskis (1865–1921). Nuo 20 a. pradžios naujoji hebrajų literatūra sparčiai plėtota Palestinoje (nuo 1948 Izraelis). Vienas žymiausių rašytojų – Š. J. Agnonas. 20 a. 3–4 dešimtmečio literatūroje jidiš kalba sustiprėjo modernizmo kryptis; žymiausi poetai – M. Leibas (1883–1953), H. Leivikas (1888–1962), M. Ravičius (1893–1976), P. Markišas (1895–1952), J. Glatšteinas (1896–1971), I. Feferis (1900–52), I. Mangeris, iš Lietuvos kilę poetai D. Einhornas (1886–1973), M. Kulbakas, Ch. Grade (rašė ir prozą), A. Suckeveris; žymiausi prozininkai – Der Nisteris (1884–1950), D. Bergelsonas, I. J. Zingeris (1893–1944), jo brolis I. Zingeris. Po II pasaulinio karo literatūra hebrajų kalba kuriama beveik tik Izraelyje, rašytojų, kuriančių jidiš kalba, labai sumažėjo. Žymiausi poetai: Jungtinėse Amerikos Valstijose – Meinkė Kacas (1906–91), B. Karlovas (g. 1958; leidžia periodinį leidinį Yerushalaymer almanach), Izraelyje – J. Kerleris (1918–2000), L. Berinskis (g. 1939), V. Černinas (g. 1958), Baltarusijoje – H. Relesas (1913–2004), Moldavijoje – M. Lemsteris (g. 1946). Žymiausi prozininkai: Izraelyje – A. Karpinovičius (1918–2004), Jungtinėse Amerikos Valstijose – B. Sandleris (g. 1950), H. D. Kacas (g. 1956; 21 a. pradžioje gyveno Lietuvoje). Žymiausi kitomis kalbomis kuriantys žydų rašytojai: Izraelyje G. Kanovičius ir I. Meras (abu gimė ir gyveno Lietuvoje), M. Gendelevas (1950–2009), D. Rubina (g. 1953), Gali-Dana Zinger (g. 1962), Jungtinėse Amerikos Valstijose – B. Malamudas, S. Bellow, E. Wieselis, Ch. Potokas (1929–2002), A. Spiegelmanas (g. 1948), Vengrijoje – I. Kertészas, Rusijoje – D. Kalinovskaja (1934–2008; rašė ir jidiš kalba).
2218