žỹgiai (Carabidae), vabalų (Coleoptera) būrio šeima. Apie 29 000 rūšių (Lietuvoje 311). Paplitę beveik visame pasaulyje. Kūnas 2–80 mm ilgio, juodas, žalias, mėlynas, metalo blizgesio, retai rudas ar gelsvas. Antsparniai juodi matiniai, blizgantys, kai kurių rūšių su labai ryškiu raštu. Kojos bėgiojamosios, letenos penkianarės. Antenos siūliškos arba šeriškos. Viršutiniai žandai dideli, pjautuvo formos, aštrūs, kartais su danteliais vidinėje pusėje. Kai kurios žygių rūšys gali skraidyti. Lervos siaurėjančios į abu galus, jų galva didelė su dideliais viršutiniais žandais. Devintas pilvo segmentas dažnai turi ilgas ataugas. Lervos ir suaugėliai daugiausia yra plėšrūs, minta įvairiais vabzdžiais, moliuskais, sliekais. Keletas žygių rūšių augalėdžiai, kenkia augalų dygstančioms sėkloms, daigams. Daugumos rūšių žygiai aktyvūs naktį.
didysis puošniažygis
didžiagalvis žygis
Labiausiai paplitęs didžiagalvis žygis (Broscus cephalotes). Kūnas 17–22 mm ilgio. Gyvena sausose smėlėtose buveinėse, laukuose, miškuose. Raudonšlaunis puošniažygis (Carabus cancellatus) paplitęs įvairiose buveinėse, dažnai žmogaus aplinkoje. Žiaurusis puikiažygis (Calosoma inquisitor), didysis puošniažygis (Carabus coriaceus), grakštusis puošniažygis (Carabus intricatus), žalvarnis puošniažygis (Carabus nitens), pajūrio šoklys (Cicindela maritima) įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
1618
-žygis; -puošniažygis