Žygmantas Augùstas, Žygimantas III Augustas, Zgmantas II Augùstas (lenk. Zygmunt II August) 1520 08 01Krokuva 1572 07 07Knišinas (Palenkė; palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje), Lietuvos didysis kunigaikštis (1548–72; sosto įpėdiniu paskelbtas 1529) ir Lenkijos karalius (nuo 1548). Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos sūnus. Paskutinis iš Jogailaičių dinastijos. Abiejų valstybių valdovu tapo 1548 mirus tėvui; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdžią faktiškai gavo 1544. Sprendė sudėtingas vidaus ir užsienio politikos problemas. Siekdamas papildyti LDK iždą įsakė didžiojo kunigaikščio žemėse 1547 pradėti Valakų reformą (nuostatai paskelbti 1557), 1559 – valstybinių miškų (girių) reviziją (miškų revizija, aprašyta publikacijoje rusinų kalba Revizija pušč′ i perechodov zverinych v byvšem Velikom Knjažestve Litovskom). 1566 patvirtino II Lietuvos Statutą, ginantį bajorų interesus ir plečiantį jų teises, todėl Žygimantui Augustui valdant silpnėjo didžiojo kunigaikščio valdžia.

Žygimanto Augusto portretas (aliejus, 16 a. vidurys, dailininkas L. Cranachas, 1515–86, Čartoriskių muziejus Krokuvoje)

Žygimanto Augusto portretas (aliejus, 16 a. vidurys, dailininkas L. Cranachas, 1515–86, Čartoriskių muziejus Krokuvoje)

Iš pradžių priešinosi LDK unijai su Lenkija tikėdamasis savo įpėdiniams palikti sostą. 1543 vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando I dukterį Elžbietą Habsburgaitę (m. 1545). Nuo 1547 jam įtaką darė galingi kunigaikščiai Radvilos: prieš motinos ir lenkų ponų valią 1547 Žygimantas Augustas vedė Barborą Radvilaitę (m. 1551). Po jos mirties vedė pirmosios žmonos seserį Kotryną Habsburgaitę (m. 1553); su ja negyveno, ji išvažiavo į Vieną.

Liublino unija (Žygimantas Augustas stovi centre; aliejus, 1869, dailininkas Janas Matejko, Varšuvos nacionalinis muziejus)

Intensyvėjant ir plečiantis Livonijos karui (1558–83) su Rusijos imperija, Žygimantas Augustas ėmė siekti unijos su Lenkija: susitelkusi į luomą ir tampanti vis galingesne jėga LDK bajorija atsisakinėjo ilgai kariauti, mokėti į valstybės iždą mokesčių (iždas sparčiai tuštėjo, neužteko lėšų karo reikmėms); reikėjo Lenkijos paramos. Kai sudarant Liublino uniją (1569) LDK atstovai ėmė priešintis lenkų ponų reikalavimams inkorporuoti ją į Lenkiją, Žygimantas Augustas, šių ponų paveiktas, įsakė prie Lenkijos prijungti LDK teritorijas: Voluinės, Podolės, Braclavo, Kijevo ir Palenkės vaivadijas; tuo valdovas pažeidė visose privilegijose ir Lietuvos Statute įrašytą Lietuvos didžiojo kunigaikščio priesaiką nemažinti LDK teritorijos. Visgi pačią uniją Žygimantas Augustas patvirtino ne kaip unitarinę valstybę, o kaip lygiateisę abiejų valstybių (Lenkijos ir Lietuvos) federaciją (Abiejų Tautų Respublika).

Per Livonijos karą Livonijos ordino magistras Gotthardas Kettleris ir Rygos arkivyskupas Vilhelmas Brandenburgietis 1559 ir 1561 Vilniaus sutartimis pasidavė Žygimantui Augustui, Livonijos diduma autonomijos teisėmis buvo prijungta prie LDK (nuo 1569 priklausė Abiejų Tautų Respublikai, sudaryta Uždauguvio kunigaikštystė). Žygimanto Augusto laikais LDK palaikė gerus santykius su totorių Krymo chanatu, nuo 1566 – su jo globėja Turkija, nuo 1568 – su Švedija (1569 Žygimanto Augusto sesuo Kotryna tapo Švedijos karaliene). Žygimantas Augustas į Lenkiją 1569 inkorporavo turėjusią autonomiją Prūsijos kunigaikštystės dalį – Karališkąją Prūsiją (Žemutinį Pavyslį ir Varmę). 1563 pripažino Hohencolernams (1415–1701 Brandenburgo kurfiurstų dinastija) paveldėjimo teises Prūsijos kunigaikštystėje, kuri buvo Lenkijos karaliaus vasalas; tai davė formalų pagrindą senajai Prūsijai baltų žemėse 1618 susijungti su Brandenburgo kurfiurstyste.

Karaliaus Žygimanto Augusto portretas su šarvais ir karališkomis insignijomis (Aleksanderio Lesserio piešinys tušu pagal medžio raižinį iš 1551 išleistos Marcino Bielskio Viso pasaulio kronikos, Varšuvos nacionalinis muziejus)

Žygimanto Augusto portugalo (1562) aversas

Žygimantui Augustui valdant Lietuvoje ir Lenkijoje labiau nei kitu laikotarpiu išsiplėtė reformacijos judėjimas (16–17 a.). Dėl politinių ir asmeninių priežasčių Žygimantas Augustas kurį laiką šį judėjimą toleravo, bet, ypač į valdymo pabaigą, rėmė katalikus, netrukdė jiems kovoti su reformacija. Vilniuje pastatydino patrankų liejyklą, išplėtė pilies arsenalą. Jo rūmai (dvaras) Vilniuje padėjo plisti humanizmui Lietuvoje. Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu buvo baigti tėvo pradėti statyti Valdovų rūmai Žemutinėje pilyje. Šiuose rūmuose Žygimantas Augustas sukaupė didelę vertingų knygų biblioteką (Žygimanto Augusto biblioteka), paveikslų rinkinių (padovanojo Jėzuitų kolegijai), veikė kapela. Valdant Žygimantui Augustui Vilniuje labai padaugėjo gyventojų, pastatyta renesansinių pastatų, plėtėsi prekyba ir amatai. LDK sostinė Vilnius tapo vienu gražiausių Rytų ir Vidurio Europos, pačiam Žygimantui Augustui – mėgstamiausiu miestu, kuriame jis, atvažiavęs iš Krokuvos, gyvendavo.

(Alessandro Guagnini kronikos Europos Sarmatijos aprašymas, 1578, iliustracija, Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Žygimantas Augustas rėmė iš Vakarų Europos atvykstančius mokslininkus, rašytojus, menininkus, muzikantus. Mėgo rengti masines puotas, prabangias iškilmes, riterių turnyrus, ypač medžiokles (jose 1546 praleido net 223 dienas); dėl to tuštėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinis iždas.

Mirė bevaikis.

Š: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitos (1543–1548) kn. 1–2 Vilnius 2009–12.

L: B. Dundulis Lietuvos užsienio politika XVI a. Vilnius 1971; I. Lukšaitė Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: XVI a. trečias dešimtmetis–XVII a. pirmas dešimtmetis Vilnius 1999; Z. Kiaupa Lietuvos valstybės istorija Vilnius 2004; S. Cynarski Žygimantas Augustas Vilnius 2007; O. Halecki Dzieje unii Jagiellońskiej t. 2 Kraków 1920; E. Gołębiowski Zygmunt August Warszawa 1977; J. Besala Zygmunt August i jego żony. Studium historyczno-obyczajowe Poznań 2015.

2545

415

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką