žỹgininkai, 1938–40 lietuvių tautinio radikaliojo sąjūdžio dalyviai. Opozicinė Lietuvos valdžiai politinė grupė, suorganizuota Lietuvos krikščionių demokratų partijos, liaudininkų ir voldemarininkų vadovams pritarus krikščionių demokratų veikėjo P. Dielininkaičio parengtam programiniam dokumentui.
Žygininkų sąjūdžiui organizuoti 1938 pabaigoje sudaryti du centrai: Kaune (vadovas P. Karvelis) ir Klaipėdoje (vadovai J. Pajaujis‑Javis ir A. Sliesoraitis). 1938 12 29 Klaipėdoje jie iš sąjūdžio narių sukūrė legalią žygininkų organizaciją – Lietuvių aktyvistų sąjungą (veikė iki Lietuvos okupacijos 1940 06, pirmininkas J. Pajaujis‑Javis). Klaipėdoje žygininkai įsteigė bendrovę Vajus; ji leido laikraštį Žygis (iš čia žygininkų pavadinimas). Lietuvių aktyvistų sąjungos tikslai: pašalinti iš Lietuvos Respublikos vyriausybės žygininkų nepageidautinus veikėjus, įtraukti į ją politikų, kurie orientavosi į nacių Vokietiją, iš kitų opozicinių partijų, šioje vyriausybėje reikšmingą vietą skirti A. Voldemarui, t. p. susitarti su nacių Vokietija, kad ji į savo globą priimtų Lietuvą. Dėl visuomenės priešiškumo ir kai kurių Kauno žygininkų represavimo kiti Kauno žygininkai Lietuvių aktyvistų sąjungos veikloje aktyviai nedalyvavo. Nusileisdama nacių Vokietijos reikalavimams Lietuvos vyriausybė suimtuosius žygininkus amnestavo.
Po Klaipėdos krašto užėmimo (1939 03 23) dalis žygininkų (pvz., L. Bistras) priklausė Lietuvos koalicinei vyriausybei. Daugelis žygininkų įsitraukė į 1940 11 27 Berlyne įkurtą pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizaciją – Lietuvių aktyvistų frontą, kiti (buvę Lietuvių aktyvistų sąjungos nariai) 1941 prisidėjo prie Lietuvių nacionalistų partijos įkūrimo; kai kurie šie nariai 1941–44 Lietuvoje bendradarbiavo su nacių okupacine valdžia.
-Lietuvių aktyvistų sąjunga