paprastoji pilkoji zylė
zýliniai (Paridae), žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, tikrųjų giesmininkų (Oscines) pobūrio paukščių šeima.
9 gentys: blyškiosios zylės (Poecile), spalvingosios zylės (Periparus), kuoduotosios zylės (Lophophanes), pelinės zylės (Baeolophus), tikrosios zylės (Parus), dirvinės zylės (Pseudopodoces), mėlynosios zylės (Cyanistes), kukliosios zylės (Sylviparus) ir sultoninės zylės (Melanochlora); 56 rūšys (Lietuvoje 7). Anksčiau zyliniams buvo priskiriama ir europinė remeza. Paplitę Eurazijoje, Afrikoje, Šiaurės Amerikoje. Maži, tvirti, kūno ilgis 9–21 cm, masė 5–49 gramų. Plunksnų danga minkšta, labai įvairi ir spalvinga, vyrauja geltona, rusva, balta, melsva, juoda spalvos. Kojos ir kūginis snapas stiprūs. Sparnai nedideli buki. Uodega lygi. Lytinis dimorfizmas silpnas. Minta vabzdžiais, augalų sėklomis ir vaisiais. Lizdus krauna dažniausiai uoksuose, įvairiuose plyšiuose, olose, plėšriųjų paukščių lizdų nišose, kai kurios rūšys suka sudėtingos formos lizdus. Deda 3–16 kiaušinių. Peri patelė, jauniklius maitina abu poros nariai.
mėlynoji zylė
šiaurinė pilkoji zylė
juodoji zylė
Lietuvoje
Lietuvoje peri paprastoji pilkoji zylė (Poecile palustris), šiaurinė pilkoji zylė (Poecile montanus), europinė kuoduotoji zylė (Lophophanes cristatus), juodoji zylė (Periparus ater), mėlynoji zylė (Cyanistes caeruleus) ir didžioji zylė. Labai reta, užskrendanti žydroji zylė (Cyanistes cyanus, arba Parus cyanus).
paprastoji pilkoji zylė
europinė kuoduotoji zylė
a – mėlynoji zylė, b – europinė kuoduotoji zylė
644
-zylė