Lituanistika
lietuvių tradicinės
sodybos lietuvių sodybas sudarė aplink vieną, du, kartais tris kiemus (gerąjį, ūkinį, kluonieną) išdėstyti pastatai (gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, klojimas, pirtis), želdiniai (sodas, gėlių darželis) ir smulkiosios architektūros statiniai (kryžiai, koplytstulpiai, tvoros, vartai, šuliniai, aviliai). Daugiau
sodybos lietuvių sodybas sudarė aplink vieną, du, kartais tris kiemus (gerąjį, ūkinį, kluonieną) išdėstyti pastatai (gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, klojimas, pirtis), želdiniai (sodas, gėlių darželis) ir smulkiosios architektūros statiniai (kryžiai, koplytstulpiai, tvoros, vartai, šuliniai, aviliai). Daugiau
lietuvių tradiciniai
gamybiniai statiniai paprastų formų nesudėtingos konstrukcijos pastatai (išskyrus malūnus), saugantys gamybos įrangą nuo atmosferos poveikio. Daugiau
gamybiniai statiniai paprastų formų nesudėtingos konstrukcijos pastatai (išskyrus malūnus), saugantys gamybos įrangą nuo atmosferos poveikio. Daugiau
lietuvių tradiciniai
visuomeniniai pastatai – smuklės (užeigos namai, užvažiuojamieji namai), parapijos namai, pradžios mokyklos. Daugiau
visuomeniniai pastatai – smuklės (užeigos namai, užvažiuojamieji namai), parapijos namai, pradžios mokyklos. Daugiau
lietuvių vaikų
literatūra kilusi iš tautosakos. Pirmuosius pasakų rinkinius sudarė S. Daukantas, J. Basanavičius. Pirmieji elementoriai pradėti rašyti 18 amžiuje. Daugiau
literatūra kilusi iš tautosakos. Pirmuosius pasakų rinkinius sudarė S. Daukantas, J. Basanavičius. Pirmieji elementoriai pradėti rašyti 18 amžiuje. Daugiau
lietuvių
valgiai nuo seniausių laikų vienas svarbiausių lietuvių valstiečių maisto produktų buvo grūdai (rugiai, miežiai, kviečiai, avižos). Iš mėsos daugiausia valgyta kiauliena. Vasarą dažniausiai vartojo pieną, bulves, daržoves ir kiaušinius. Kiekviena etnografinė sritis turėjo mėgstamus valgius. Daugiau
valgiai nuo seniausių laikų vienas svarbiausių lietuvių valstiečių maisto produktų buvo grūdai (rugiai, miežiai, kviečiai, avižos). Iš mėsos daugiausia valgyta kiauliena. Vasarą dažniausiai vartojo pieną, bulves, daržoves ir kiaušinius. Kiekviena etnografinė sritis turėjo mėgstamus valgius. Daugiau
Lietuvių verslininkų
sąjunga pirmoji Lietuvoje gamybininkų ir prekybininkų organizacija, veikusi 1930–1940 Kaune. Tikslai – kelti lietuvių tautos ekonominę gerovę rūpinantis prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų teisiniais, ekonominiais ir kultūriniais reikalais, keliant jų kvalifikaciją, remiant šalies prekybą, pramonę ir amatus. Daugiau
sąjunga pirmoji Lietuvoje gamybininkų ir prekybininkų organizacija, veikusi 1930–1940 Kaune. Tikslai – kelti lietuvių tautos ekonominę gerovę rūpinantis prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų teisiniais, ekonominiais ir kultūriniais reikalais, keliant jų kvalifikaciją, remiant šalies prekybą, pramonę ir amatus. Daugiau
lietuvių vestuvių
papročiai vedybos lietuviams sutapo su perėjimu į naują socialinę padėtį. Vestuvių apeigos buvo susijusios su jaunavedžių įėjimu į kitą giminę, jaunamartei – ir į teritorinę bendriją. Įvesdinimo tarpininkas – piršlys (vedęs žmogus). Daugiau
papročiai vedybos lietuviams sutapo su perėjimu į naują socialinę padėtį. Vestuvių apeigos buvo susijusios su jaunavedžių įėjimu į kitą giminę, jaunamartei – ir į teritorinę bendriją. Įvesdinimo tarpininkas – piršlys (vedęs žmogus). Daugiau
Lietuvių vienybės
sąjūdis lietuvių antinacinio pasipriešinimo politinė organizacija. Įkurta 1942 Kaune. Daugiau
sąjūdis lietuvių antinacinio pasipriešinimo politinė organizacija. Įkurta 1942 Kaune. Daugiau
Lietuvių žemių
konfederacija lietuvių genčių ikivalstybinio laikotarpio politinis junginys, gyvavęs 12 a. pabaigoje–13 a. 4 dešimtmetyje. Daugiau
konfederacija lietuvių genčių ikivalstybinio laikotarpio politinis junginys, gyvavęs 12 a. pabaigoje–13 a. 4 dešimtmetyje. Daugiau