Lituanistika
Lietuvos geografinė
padėtis Lietuva yra Europos geografiniame viduryje, pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Daugiau
padėtis Lietuva yra Europos geografiniame viduryje, pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Daugiau
Lietuvos geografų
draugija visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos geografijos mokslininkus, dėstytojus, mokytojus. Įsteigta 1934 01 09. Daugiau
draugija visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos geografijos mokslininkus, dėstytojus, mokytojus. Įsteigta 1934 01 09. Daugiau
Lietuvos geologijos
tarnyba valstybinė biudžetinė įstaiga prie Aplinkos ministerijos. Įsteigta 1940 10 16. Daugiau
tarnyba valstybinė biudžetinė įstaiga prie Aplinkos ministerijos. Įsteigta 1940 10 16. Daugiau
Lietuvos geologinė
sandara Lietuva yra Rytų Europos prekambro platformos šiaurės vakariniame pakraštyje. Žemės plutos storis 40–55 kilometrai. Prekambro kristalinis pamatas susidaręs iš magminių ir metamorfinių uolienų. Nuosėdinės dangos storis 0,3–2,5 kilometro. Didžiausias kvartero nuogulų storis 314,2 metro. Daugiau
sandara Lietuva yra Rytų Europos prekambro platformos šiaurės vakariniame pakraštyje. Žemės plutos storis 40–55 kilometrai. Prekambro kristalinis pamatas susidaręs iš magminių ir metamorfinių uolienų. Nuosėdinės dangos storis 0,3–2,5 kilometro. Didžiausias kvartero nuogulų storis 314,2 metro. Daugiau
Lietuvos geologų
sąjunga profesinė, visuomeninė, savivaldi organizacija, vienijanti Lietuvos geologus. Įkurta 1989 11 09. Daugiau
sąjunga profesinė, visuomeninė, savivaldi organizacija, vienijanti Lietuvos geologus. Įkurta 1989 11 09. Daugiau
Lietuvos geomorfologinės sritys
ir rajonai Pagal reljefo ypatumus Lietuvos teritorijoje skiriami trijų pakopų vienetai: geomorfologinės sritys, rajonai ir mikrorajonai. Daugiau
ir rajonai Pagal reljefo ypatumus Lietuvos teritorijoje skiriami trijų pakopų vienetai: geomorfologinės sritys, rajonai ir mikrorajonai. Daugiau
Lietuvos gynimo
komitetas Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo politinis centras. Veikė 1944–1945. Daugiau
komitetas Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo politinis centras. Veikė 1944–1945. Daugiau
Lietuvos ginkluotosios
pajėgos komplektuojamos iš nuolatinės privalomosios pradinės ir profesinės karo tarnybos karių bei savanorių. Vyriausiasis vadas – Lietuvos Respublikos Prezidentas. Sudaro reguliariosios ir sukarintosios pajėgos, kiti struktūriniai vienetai. Nuo 2004 Lietuva priklauso NATO; Lietuvos oro erdvę saugo NATO oro erdvės gynybos sistema, Rukloje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Karinės išlaidos – apie 2,3 mlrd. JAV dolerių, 3,03 % BVP (2024). Daugiau
pajėgos komplektuojamos iš nuolatinės privalomosios pradinės ir profesinės karo tarnybos karių bei savanorių. Vyriausiasis vadas – Lietuvos Respublikos Prezidentas. Sudaro reguliariosios ir sukarintosios pajėgos, kiti struktūriniai vienetai. Nuo 2004 Lietuva priklauso NATO; Lietuvos oro erdvę saugo NATO oro erdvės gynybos sistema, Rukloje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Karinės išlaidos – apie 2,3 mlrd. JAV dolerių, 3,03 % BVP (2024). Daugiau
Lietuvos ginkluotosios
pajėgos 1918–1940 1918 atsikuriant Lietuvos valstybei buvo rūpinamasi ir jos ginkluotosiomis pajėgomis. 1918 11 23 paskelbtas pirmas įsakymas Apsaugos ministerijai. 1919 01 kurti atskiri pėstininkų batalionai, pradėta formuoti artileriją, kavaleriją, karo aviaciją, karo technikos dalis. Daugiau
pajėgos 1918–1940 1918 atsikuriant Lietuvos valstybei buvo rūpinamasi ir jos ginkluotosiomis pajėgomis. 1918 11 23 paskelbtas pirmas įsakymas Apsaugos ministerijai. 1919 01 kurti atskiri pėstininkų batalionai, pradėta formuoti artileriją, kavaleriją, karo aviaciją, karo technikos dalis. Daugiau
Lietuvos ginkluotosios pajėgos
po nepriklausomybės atkūrimo 1990 03 11 paskelbus Lietuvos valstybės atkūrimą pradėta kurti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenę. Daugiau
po nepriklausomybės atkūrimo 1990 03 11 paskelbus Lietuvos valstybės atkūrimą pradėta kurti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenę. Daugiau
Lietuvos gyventojai Pirmojo pasaulinio
karo metais (1914–1918) Karo išvakarėse ir jam prasidėjus apie 700 000 Lietuvos gyventojų pasitraukė į Rusiją, į jos kariuomenę paimta apie 75 000 (11 173 žuvo). Dėl karo labai padidėjo gyventojų mirtingumas. Daug gyventojų prievarta išgabenta į Vokietiją. Per karą Lietuva prarado apie 1 mln. gyventojų. Daugiau
karo metais (1914–1918) Karo išvakarėse ir jam prasidėjus apie 700 000 Lietuvos gyventojų pasitraukė į Rusiją, į jos kariuomenę paimta apie 75 000 (11 173 žuvo). Dėl karo labai padidėjo gyventojų mirtingumas. Daug gyventojų prievarta išgabenta į Vokietiją. Per karą Lietuva prarado apie 1 mln. gyventojų. Daugiau