Lituanistika
literatūros premija pirmoji valstybinė literatūros premija Lietuvoje, teikta 1935–1940 už grožinės literatūros kūrinius. Daugiau
privatizavimo agentūra privatizavimo institucija, veikusi prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vilniuje 1995–1997. Atstovavo Vyriausybei privatizuojant valstybinį turtą arba savivaldybėms (pagal atskirą sutartį) privatizuojant savivaldybių turtą. 1997 pabaigoje tapo Valstybės turto fondo dalimi. Daugiau
ir atmintinos dienos Lietuvoje valstybines švenčių dienas nustato Darbo kodeksas, atmintinas dienas – Atmintinų dienų įstatymas. Daugiau
simfoninis orkestras orkestro meno vadovas, įkūrėjas ir vyriausiasis dirigentas – Gintaras Rinkevičius (nuo 1988). 1989 01 30 surengtas pirmasis orkestro koncertas. Daugiau
ginčai su dvarų valdytojais“ 16 a.–1844 Lietuvos istorijos šaltinių publikacija. Išėjo 3 tomai (1959, 1961 ir 1968). Daugiau
žaliųjų sąjunga Lietuvos politinė partija. Veikia nuo 1990, dabartinis pavadinimas nuo 2012. Skelbiasi Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (1922–1936) tradicijų tęsėja. 2016 laimėjo Seimo rinkimus, gavo 54 mandatus, Seimo pirmininko ir ministro pirmininko postus. Daugiau
liaudininkų sąjunga liaudininkų politinės srovės partija, veikusi 1922–1936. Daugiau
transportas Lietuvos vamzdynų transporto tinklą sudaro magistraliniai dujotiekiai su atšakomis ir naftotiekiai. Magistralinių dujotiekių ilgis Lietuvoje yra 2113 km, skirstomųjų – apie 8500 km, naftotiekių ir naftos produktotiekių – 491,8 kilometro. Daugiau
tiekėjų asociacija vienija įmones, organizacijas ir fizinius asmenis, kurių veikla susijusi su vandentvarkos ūkiu. Daugiau
vardas pirmą kartą neabejotinai Lietuvos (Lituae, vardininkas Litua) vardas paminėtas 1009 Kvedlinburgo analuose. Istoriniuose šaltiniuose ir kitose kalbose yra Lietuvos vardo 3 atmainos: su šaknimis liet- (lietuvių), lit- (slavų) ir leit- (latvių tradicija). Daugiau
institutas Lietuvos nevyriausybinė vartotojų gynimo ir konsultavimo organizacija. Būstinė Vilniuje. Įkurtas 2000. Daugiau
popierių rinka Lietuvos vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą sudaro vertybinių popierių birža Nasdaq Vilnius, viešosios apyvartos tarpininkai, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, tarpuskaitos (kliringo) bankas, emitentai, investuotojai, klientai. Daugiau
akademija valstybinė aukštoji mokykla, veikusi 1936–2010 Kaune. 2010 Lietuvos veterinarijos akademiją ir Kauno medicinos universitetą sujungus į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą tapo šio universiteto Veterinarijos akademija. Daugiau
akademijos biblioteka aukštosios mokyklos biblioteka, veikusi 1936–2010. Sujungus Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, 2010 09 01 Lietuvos veterinarijos akademijos biblioteka tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bibliotekos ir informacijos centro Veterinarijos biblioteka. Daugiau