Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
kosmizmas
19 a. pabaigos–20 a. filosofinis ir kultūrinis judėjimas, teigęs žmogaus ir kosmoso vienovę. Daugiau
kosmodromas
statinių ir įrenginių kompleksas su žemės sklypu, kur saugomos, bandomos ir leidžiamos į kosmosą nešančiosios raketos su erdvėlaiviais. Daugiau
kosmogonija
astronomijos šaka, tyrusi kosminių kūnų ir jų sistemų kilmę bei raidą. Daugiau
kosmologija
mokslo šaka, tirianti Visatą, jos kilmę, sandarą ir raidą. Daugiau
kosmologija
naujųjų amžių metafizikos disciplina, filosofijos principais aiškinanti pasaulį kaip visumą ir bendriausius jo požymius. Susiklostė 18 a. astronomijos ir filosofijos sandūroje. Daugiau
kosmonautas
erdvėlaivį valdantis ir kosminio skrydžio sąlygomis bandymus darantis žmogus. Daugiau
kosmonautika
kosminių skrydžių mokslas ir technologija. Daugiau
Kosmonautų
jūra
Pietų vandenyno dalis prie Rytų Antarktidos krantų, tarp Riiserio–Larseno ir Sandraugos jūrų. Daugiau
kosmopolitai
augalų ir gyvūnų rūšys arba aukštesnių už rūšį taksonominių grupių atstovai, paplitę visame pasaulyje. Daugiau
kosmopolitas
asmuo, kuris išlaikydamas kultūrinės kilmės ištakas vadovaujasi atviromis, pliuralistinėmis ir pasaulinėmis nuostatomis. Daugiau
kosmopolitizmas
nuostata, teigianti, kad žmogus yra viso pasaulio pilietis. Įvardija universalias, ekumenines, atviras, vengiančias provincialumo žmonių nuostatas. Kosmopolitizmas nepaiso tautinės kultūros tradicijų ir tautos, kaip visumos, interesų. Daugiau
„Kosmos“
gamtos mokslų iliustruotas žurnalas, ėjęs 1920–1940 Kaune. Daugiausia skelbė astronomijos, botanikos, chemijos, geografijos, geologijos, hidrologijos, klimatologijos, matematikos straipsnių. Bendradarbiavo žymūs mokslininkai. Daugiau
kosmosas
tarpplanetinė, tarpžvaigždinė, tarpgalaktinė erdvė. Daugiau
kosmoso
chemija
mokslas, tiriantis kosminių objektų (išskyrus Žemę) cheminę sudėtį, cheminių elementų atsiradimą. Daugiau