Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
Žemaičių
Kalvarija
miestelis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į pietvakarius nuo Sedos. Per miestelį teka Varduva. Daugiau
Žemaičių Kalvarijos piliakalnis
ir kapinynas
yra Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Žemaičių Kalvarijoje. Čia 1253 stovėjo kuršių pilis Gardai. Per piliakalnį eina Žemaičių Kalvarijos kančios kelias. Daugiau
Žemaičių kultūros
draugija
žemaičių visuomeninė kultūros organizacija. Įkurta 1988. Centras Telšiuose. Daugiau
Žemaičių kunigų
seminarija
aukštoji mokykla, rengusi katalikų dvasininkus. Įsteigta apie 1622 Varniuose. 1628 perkelta į Kražius, 1740–1864 vėl veikė Varniuose, vėliau perkelta į Kauną. Daugiau
Žemaičių kunigų
seminarijos biblioteka
veikė Varniuose. Iki 19 a. žinių apie Žemaičių kunigų seminarijos biblioteką išlikę mažai. 1883 biblioteka turėjo 11 216 knygų, 1939 – apie 60 000 egzempliorių dokumentų. 1941 pradžioje Žemaičių kunigų seminarijos bibliotekos rinkiniai išgrobstyti ir fondai išsklaidyti. Daugiau
Žemaičių
legionas
Lietuvos laisvės armijos karinis dalinys, kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu. Įkurtas 1945 03. Daugiau
Žemaičių muziejus
„Alka“
yra Telšiuose. Renka, saugo, restauruoja, tiria, eksponuoja bei populiarina Žemaitijos materialinės ir dvasinės kultūros, gamtos objektus. Oficialiai atidarytas 1932 02 16. Daugiau
Žemaičių
Naumiestis
miestelis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, 14 km į rytus nuo Šilutės. Miestelio vakariniu pakraščiu teka Šustis, per miestelį – jos intakas Šelmuo, centre į Šelmenį įteka Lendra. Daugiau
„Žemaičių
prietelius“
katalikų savaitraštis, 1925–1940 ėjęs Telšiuose. Daugiau
Žemaičių
pulkas
Sovietų Rusijos kariuomenės dalinys, veikęs 1918–1919. Daugiau
‘Žemaičių
rožinė’
vėlyvoji liaudies selekcijos trešnių veislė. Kilusi Žemaitijoje. Daugiau
žemaičių
sukilimai
15 a. pradžios sukilimai prieš Vokiečių ordino įsigalėjimą Žemaitijoje. Daugiau
žemaičių
tarmė
viena iš dviejų pagrindinių lietuvių kalbos tarmių. Daugiau
žemaičių tautiniai
drabužiai
Žemaitijos moterys mėgo ryškių, sodrių spalvų drabužius, siautėsi didelėmis skaromis, vilkėjo po du sijonus – apatinį ir viršutinį. Vyrai dėvėjo durtines natūralios (pilkos, baltos spalvos) ir dažytos (rudos, žalios) vilnos rudines ir 19 a. viduryje paplitusius surdutus. Daugiau
žemaičių valstiečių
sukilimai
15 a. pradžios–16 a. 4 dešimtmečio sukilimai prieš bajorus dvarponius. Daugiau