Rodyklė
Lietuvių draugija nukentėjusiems
dėl karo šelpti labdaros organizacija, veikusi 1914–1918. 1914 11 27 įregistruoti draugijos įstatai. Daugiau
dėl karo šelpti labdaros organizacija, veikusi 1914–1918. 1914 11 27 įregistruoti draugijos įstatai. Daugiau
Lietuvių draugija SSRS
tautų kultūrai pažinti visuomeninė organizacija, 1929–1940 veikusi Kaune. Daugiau
tautų kultūrai pažinti visuomeninė organizacija, 1929–1940 veikusi Kaune. Daugiau
„Lietuvių
enciklopedija“ visuotinė enciklopedija, 1953–1985 išleista Bostone. Didžiausias 20 a. išleistas lietuvių enciklopedinis leidinys. Sudaro 37 tomai. Daugiau
enciklopedija“ visuotinė enciklopedija, 1953–1985 išleista Bostone. Didžiausias 20 a. išleistas lietuvių enciklopedinis leidinys. Sudaro 37 tomai. Daugiau
Lietuvių enciklopedijos
leidykla JAV lietuvių leidykla, 1953–85 veikusi Bostone. Įkūrė ir išlaikė J. Kapočius. Išleido lietuvių išeivijos parengtas enciklopedijas Lietuvių enciklopedija (37 t. 1953–85), Encyclopedia Lituanica (anglų kalba, 6 t. 1970–78), įvairių knygų. Daugiau
leidykla JAV lietuvių leidykla, 1953–85 veikusi Bostone. Įkūrė ir išlaikė J. Kapočius. Išleido lietuvių išeivijos parengtas enciklopedijas Lietuvių enciklopedija (37 t. 1953–85), Encyclopedia Lituanica (anglų kalba, 6 t. 1970–78), įvairių knygų. Daugiau
lietuvių etnografinės
grupės Pagal buities ir kalbos ypatumus skiriamos penkios lietuvių etnografinės grupės: aukštaičiai, dzūkai, lietuvininkai, suvalkiečiai, žemaičiai. Daugiau
grupės Pagal buities ir kalbos ypatumus skiriamos penkios lietuvių etnografinės grupės: aukštaičiai, dzūkai, lietuvininkai, suvalkiečiai, žemaičiai. Daugiau
Lietuvių folkloro
teatras lietuvių aktorių, dainininkų, instrumentininkų trupė, įkurta P. Mataičio ir D. Mataitienės iniciatyva. Pirmasis viešas koncertas įvyko 1968 04 13 Vilniuje. Repertuaras grindžiamas tautosakos, etnografijos, mitologijos, ikonografijos medžiaga. Daugiau
teatras lietuvių aktorių, dainininkų, instrumentininkų trupė, įkurta P. Mataičio ir D. Mataitienės iniciatyva. Pirmasis viešas koncertas įvyko 1968 04 13 Vilniuje. Repertuaras grindžiamas tautosakos, etnografijos, mitologijos, ikonografijos medžiaga. Daugiau
Lietuvių
fondas Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių pelno nesiekianti šalpos organizacija, veikianti nuo 1962. Daugiau
fondas Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių pelno nesiekianti šalpos organizacija, veikianti nuo 1962. Daugiau
Lietuvių fonologijos
mokykla apibendrina 20 a. skirtingų lingvistinių mokyklų kalbos tyrimų idėjas ir metodus. Daugiau
mokykla apibendrina 20 a. skirtingų lingvistinių mokyklų kalbos tyrimų idėjas ir metodus. Daugiau
Lietuvių
frontas Lietuvos antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo organizacija. Nuo 1941 09 22 plėtojo Lietuvių aktyvistų fronto veiklą. Daugiau
frontas Lietuvos antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo organizacija. Nuo 1941 09 22 plėtojo Lietuvių aktyvistų fronto veiklą. Daugiau
Lietuvių fronto
bičiuliai JAV lietuvių politinė organizacija, tęsianti 1941–1944 veikusio Lietuvių fronto tradicijas. Daugiau
bičiuliai JAV lietuvių politinė organizacija, tęsianti 1941–1944 veikusio Lietuvių fronto tradicijas. Daugiau
Lietuvių fronto
biuletenis lietuvių antinacinio pasipriešinimo leidinys, ėjęs 1942–1944 Kaune. Daugiau
biuletenis lietuvių antinacinio pasipriešinimo leidinys, ėjęs 1942–1944 Kaune. Daugiau
lietuvių gestų
kalba lietuvių kurčiųjų vartojama gestų kalba. 1995 05 04 pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba. Daugiau
kalba lietuvių kurčiųjų vartojama gestų kalba. 1995 05 04 pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba. Daugiau
lietuvių gimdyvės ir
kūdikio lankymo papročiai Mažojoje Lietuvoje 17 a. minimi (T. Lepneris, M. Pretorijus) kūdikio motinos įvesdinimo į moterų bendriją papročiai. Daugiau žinių apie juos (ypač buvusius Rytų Lietuvoje) išliko iš 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės. Daugiau
kūdikio lankymo papročiai Mažojoje Lietuvoje 17 a. minimi (T. Lepneris, M. Pretorijus) kūdikio motinos įvesdinimo į moterų bendriją papročiai. Daugiau žinių apie juos (ypač buvusius Rytų Lietuvoje) išliko iš 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės. Daugiau
lietuvių gimtuvių
papročiai lietuviams kūdikio gimimas buvo artimai susijęs su ikikrikščioniškosiomis įvesdinimo į šeimą apeigomis (vėliau jos pritapo prie bažnytinio krikšto), jas Mažojoje Lietuvoje aprašė M. Pretorijus (17 amžius). Daugiau
papročiai lietuviams kūdikio gimimas buvo artimai susijęs su ikikrikščioniškosiomis įvesdinimo į šeimą apeigomis (vėliau jos pritapo prie bažnytinio krikšto), jas Mažojoje Lietuvoje aprašė M. Pretorijus (17 amžius). Daugiau