Rodyklė
asociacija Lietuvos M. Montesori asociacija, nevyriausybinė organizacija, vienijanti M. Montessori ugdymo metodą propaguojančias ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigas. Daugiau
privilegijos ir aktai“ tęstinė Lietuvos miestų 16–18 a. istorijos šaltinių publikacijų serija. Nuo 1991 leidžia Lietuvos istorijos institutas. Daugiau
pramonė“ Lietuvos asociacija, vienijanti šalies duonos, konditerijos, gaiviųjų gėrimų, užkandžių, kavos, pieno produktų, kūdikių maisto, acto gamybos įmones. Įkurta 1990 Vilniuje. Daugiau
kultūrtechnikų sąjunga 1918–1928 Lietuvos matininkų sąjunga, profesinė organizacija, veikusi 1918–1940. Daugiau
biblioteka didžiausia šalyje biomedicinos ir jai artimų mokslų biblioteka. Yra Vilniuje. Daugiau
farmacijos istorijos muziejus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinys Kaune. Daugiau
mediena“ Lietuvos medienos pramonės ir baldų gamybos įmonių asociacija. Įkurta 1993. Daugiau
dvaro sodybos per visą Lietuvos dvarų istoriją būta apie 3000 dvaro sodybų, vertingiausių fragmentų išliko Vakarų Lietuvoje – apie 500). Daugiau
ūkis Daugiausia sumedžiojama elnių, stirnų, šernų, ančių, bebrų, mažiau – briedžių; vilkų medžioklė apribota. Daugiau
žvejų draugija visuomeninė organizacija, vienijanti medžiotojus ir žvejus. Daugiau
teatro sąjunga mėgėjų teatrus ir jų veikėjus vienijanti sąjunga. Įkurta 1991 Vilniuje, nuo 1997 būstinė Klaipėdoje. Daugiau
įmonių asociacija Lietuvos hidrotechnikos statinių projektavimo, statybos, pramonės įmonių ir mokslo institucijų organizacija. Įkurta 1991 Vilniuje. Tikslai – atstovauti narių interesams valstybinės valdžios ir kitose institucijose, konsultuoti įmones, rūpintis jų atestavimu ir hidrotechnikos objektų statybos plėtra. Daugiau
paminklai sudaro atskirą Lietuvos kultūros paminklų dalį. Jiems priskiriama istorinės kapinės (kapinynai ir kitos senosios laidojimo vietos, neveikiančios kapinės, karių kapai), memorialinės vietos (kapai, memorialiniai statiniai ir kita) bei tautiniai memorialiniai paminklai (kryžiai, koplytstulpiai). Daugiau
fotografija Lietuvos fotografijos pradžia laikoma rekonstruojamų Verkių rūmų dagerotipavimas (1839, apie tai paskelbta 1853). Pirmąsias peizažines ir architektūros fotografijas sukūrė Vilniaus fotografai A. Korzonas ir A. Sveikovskis. Fotomenininko statusą įtvirtino profesionalūs fotografai J. Čechavičius, S. F. Fleury ir J. Bułhakas. 1933 Kaune įkurta Lietuvos fotomėgėjų sąjunga, 1969 atnaujino veiklą Vilniuje kaip Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Daugiau