Rodyklė
Suomijos
centras Suomijos liberali centro politinė partija, didžiausia šalyje. 1906 įkurta atstovauti Suomijos ūkininkams. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio ėmė orientuotis į liberalius miesto rinkėjų sluoksnius. Palaikė Suomijos stojimą į Europos Sąjungą. Daugiau
centras Suomijos liberali centro politinė partija, didžiausia šalyje. 1906 įkurta atstovauti Suomijos ūkininkams. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio ėmė orientuotis į liberalius miesto rinkėjų sluoksnius. Palaikė Suomijos stojimą į Europos Sąjungą. Daugiau
Suomijos
choreografija Dauguma suomių liaudies šokių panašūs į švedų, rytiniuose rajonuose – į rusų šokius. 1879 suburta baleto trupė Aleksandro teatre Helsinkyje šoko operų ir operečių spektakliuose. 1911 debiutavo pirmieji Suomijos baleto artistai M. Gripenberg ir T. Niskanenas. 1922 E. Fazerio suburta baleto trupė Aleksandro teatre (nuo 1956 Suomijos nacionalinė opera) pastatė pirmąjį baletą P. Čaikovskio Gulbių ežeras (1922, baletmeisteris G. Gé). Daugiau
choreografija Dauguma suomių liaudies šokių panašūs į švedų, rytiniuose rajonuose – į rusų šokius. 1879 suburta baleto trupė Aleksandro teatre Helsinkyje šoko operų ir operečių spektakliuose. 1911 debiutavo pirmieji Suomijos baleto artistai M. Gripenberg ir T. Niskanenas. 1922 E. Fazerio suburta baleto trupė Aleksandro teatre (nuo 1956 Suomijos nacionalinė opera) pastatė pirmąjį baletą P. Čaikovskio Gulbių ežeras (1922, baletmeisteris G. Gé). Daugiau
Suomijos
dailė išliko dirbinių iš mezolito. Nuo 13 a. plito gotika, vėliau – kiti istoriniai dailės stiliai. Šiuolaikinė dailė pasižymi įvairove. Taikomoji dekoratyvinė dailė garsėja baldais, stiklo, keramikos dirbiniais. Tarptautinio pripažinimo sulaukė funkcionalistinis suomių dizainas. Daugiau
dailė išliko dirbinių iš mezolito. Nuo 13 a. plito gotika, vėliau – kiti istoriniai dailės stiliai. Šiuolaikinė dailė pasižymi įvairove. Taikomoji dekoratyvinė dailė garsėja baldais, stiklo, keramikos dirbiniais. Tarptautinio pripažinimo sulaukė funkcionalistinis suomių dizainas. Daugiau
Suomijos
gamta viena labiausiai į šiaurę nutolusių pasaulio valstybių. Lygumų kraštas, gausu ledyninio reljefo formų. Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį, šiaurėje – subarktinis. Spygliuočių miškai. Pelkės. Daugiau
gamta viena labiausiai į šiaurę nutolusių pasaulio valstybių. Lygumų kraštas, gausu ledyninio reljefo formų. Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį, šiaurėje – subarktinis. Spygliuočių miškai. Pelkės. Daugiau
Suomijos ginkluotosios
pajėgos komplektuojamos iš šauktinių ir savanorių. Vyriausiasis vadas – prezidentas. Daugiau
pajėgos komplektuojamos iš šauktinių ir savanorių. Vyriausiasis vadas – prezidentas. Daugiau
Suomijos
istorija 1284 įkurta Suomijos kunigaikštystė, nuo 1581 didžioji kunigaikštystė, iki 1809 priklausė Švedijai, nuo 1809 – Rusijos imperijai. 1917 12 06 paskelbta Suomijos nepriklausomybė. Daugiau
istorija 1284 įkurta Suomijos kunigaikštystė, nuo 1581 didžioji kunigaikštystė, iki 1809 priklausė Švedijai, nuo 1809 – Rusijos imperijai. 1917 12 06 paskelbta Suomijos nepriklausomybė. Daugiau
Suomijos
kinas 1896 Helsinkyje pirmą kartą parodyti brolių A. ir L. Lumière’ų trumpametražiai filmai. 1907 sukurti pirmieji trumpametražiai nebylieji vaidybiniai filmai Degtindariai (švedų režisierius L. Sparre, suomių režisierius T. Puro; neišliko), Sylvi (1913, režisierius T. Puro), 1931 – pirmieji garsiniai filmai Pasakyk tai suomiškai (režisierius Y. Nybergas, neišliko), Sielininko nuotaka (režisierius E. Karu). Daugiau
kinas 1896 Helsinkyje pirmą kartą parodyti brolių A. ir L. Lumière’ų trumpametražiai filmai. 1907 sukurti pirmieji trumpametražiai nebylieji vaidybiniai filmai Degtindariai (švedų režisierius L. Sparre, suomių režisierius T. Puro; neišliko), Sylvi (1913, režisierius T. Puro), 1931 – pirmieji garsiniai filmai Pasakyk tai suomiškai (režisierius Y. Nybergas, neišliko), Sielininko nuotaka (režisierius E. Karu). Daugiau
Suomijos konstitucinė
santvarka pagal 1999 konstituciją Suomijos aukščiausiosios valdžios institucijos yra prezidentas, vienerių rūmų parlamentas – Eduskunta, Valstybės taryba. Veikia Aukščiausiasis Teismas, regioniniai apeliaciniai, apylinkių teismai, specialieji teismai. Nacionalinė šventė – gruodžio 6 – Nepriklausomybės diena. Daugiau
santvarka pagal 1999 konstituciją Suomijos aukščiausiosios valdžios institucijos yra prezidentas, vienerių rūmų parlamentas – Eduskunta, Valstybės taryba. Veikia Aukščiausiasis Teismas, regioniniai apeliaciniai, apylinkių teismai, specialieji teismai. Nacionalinė šventė – gruodžio 6 – Nepriklausomybės diena. Daugiau
Suomijos
lietuviai iki I pasaulinio karo Suomijoje gyveno apie 20 lietuvių. Per karą čia įsikūrė lietuvių karo pabėgėlių. 1931–1944 veikė Suomių–lietuvių draugija (1990 atkurta kaip K. Donelaičio Lietuvos bičiulių draugija). Daugiau
lietuviai iki I pasaulinio karo Suomijoje gyveno apie 20 lietuvių. Per karą čia įsikūrė lietuvių karo pabėgėlių. 1931–1944 veikė Suomių–lietuvių draugija (1990 atkurta kaip K. Donelaičio Lietuvos bičiulių draugija). Daugiau
Suomijos
literatūra kuriama suomių ir švedų kalbomis. Viduriniais amžiais rašyta lotynų kalba. Pirmoji knyga suomių kalba išspausdinta 16 a., literatūra švedų kalba pradėta kurti nuo 19 amžiaus. Daugiau
literatūra kuriama suomių ir švedų kalbomis. Viduriniais amžiais rašyta lotynų kalba. Pirmoji knyga suomių kalba išspausdinta 16 a., literatūra švedų kalba pradėta kurti nuo 19 amžiaus. Daugiau
Suomijos liūto
ordinas Suomijos Respublikos valstybinis apdovanojimas, teikiamas šalies ir užsienio piliečiams už karinius ir civilinius nuopelnus Respublikai. Įsteigtas 1942 09 11. Daugiau
ordinas Suomijos Respublikos valstybinis apdovanojimas, teikiamas šalies ir užsienio piliečiams už karinius ir civilinius nuopelnus Respublikai. Įsteigtas 1942 09 11. Daugiau