Lituanistika
lietuvių bendrinė
kalba kauniškių tarmės pagrindu sunorminta lietuvių kalba yra Lietuvos Respublikos valstybinė kalba. Daugiau
kalba kauniškių tarmės pagrindu sunorminta lietuvių kalba yra Lietuvos Respublikos valstybinė kalba. Daugiau
„Lietuvių
bibliografija“ lietuviškos nacionalinės retrospektyvinės bibliografijos veikalas. Rengė Vaclovas Biržiška. Daugiau
bibliografija“ lietuviškos nacionalinės retrospektyvinės bibliografijos veikalas. Rengė Vaclovas Biržiška. Daugiau
Lietuvių dailės
draugija dailininkų ir kitų kultūros veikėjų organizacija, įsteigta 1907 Vilniuje. Su pertrauka veikė iki 1928 (veikla atgaivinta 1926 02 28), jai vadovavo A. Žmuidzinavičius. Daugiau
draugija dailininkų ir kitų kultūros veikėjų organizacija, įsteigta 1907 Vilniuje. Su pertrauka veikė iki 1928 (veikla atgaivinta 1926 02 28), jai vadovavo A. Žmuidzinavičius. Daugiau
lietuvių dainuojamoji
tautosaka pagal teksto ir melodijos ypatumus skirstoma į lietuvių liaudies dainas, lietuvių liaudies raudas ir lietuvių liaudies giesmes. Daugiau
tautosaka pagal teksto ir melodijos ypatumus skirstoma į lietuvių liaudies dainas, lietuvių liaudies raudas ir lietuvių liaudies giesmes. Daugiau
Lietuvių draugija nukentėjusiems
dėl karo šelpti labdaros organizacija, veikusi 1914–1918. 1914 11 27 įregistruoti draugijos įstatai. Daugiau
dėl karo šelpti labdaros organizacija, veikusi 1914–1918. 1914 11 27 įregistruoti draugijos įstatai. Daugiau
Lietuvių draugija SSRS
tautų kultūrai pažinti visuomeninė organizacija, 1929–1940 veikusi Kaune. Daugiau
tautų kultūrai pažinti visuomeninė organizacija, 1929–1940 veikusi Kaune. Daugiau
lietuvių etnografinės
grupės Pagal buities ir kalbos ypatumus skiriamos penkios lietuvių etnografinės grupės: aukštaičiai, dzūkai, lietuvininkai, suvalkiečiai, žemaičiai. Daugiau
grupės Pagal buities ir kalbos ypatumus skiriamos penkios lietuvių etnografinės grupės: aukštaičiai, dzūkai, lietuvininkai, suvalkiečiai, žemaičiai. Daugiau
Lietuvių folkloro
teatras lietuvių aktorių, dainininkų, instrumentininkų trupė, įkurta P. Mataičio ir D. Mataitienės iniciatyva. Pirmasis viešas koncertas įvyko 1968 04 13 Vilniuje. Repertuaras grindžiamas tautosakos, etnografijos, mitologijos, ikonografijos medžiaga. Daugiau
teatras lietuvių aktorių, dainininkų, instrumentininkų trupė, įkurta P. Mataičio ir D. Mataitienės iniciatyva. Pirmasis viešas koncertas įvyko 1968 04 13 Vilniuje. Repertuaras grindžiamas tautosakos, etnografijos, mitologijos, ikonografijos medžiaga. Daugiau
Lietuvių
frontas Lietuvos antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo organizacija. Nuo 1941 09 22 plėtojo Lietuvių aktyvistų fronto veiklą. Daugiau
frontas Lietuvos antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo organizacija. Nuo 1941 09 22 plėtojo Lietuvių aktyvistų fronto veiklą. Daugiau
Lietuvių fronto
bičiuliai JAV lietuvių politinė organizacija, tęsianti 1941–1944 veikusio Lietuvių fronto tradicijas. Daugiau
bičiuliai JAV lietuvių politinė organizacija, tęsianti 1941–1944 veikusio Lietuvių fronto tradicijas. Daugiau
Lietuvių fronto
biuletenis lietuvių antinacinio pasipriešinimo leidinys, ėjęs 1942–1944 Kaune. Daugiau
biuletenis lietuvių antinacinio pasipriešinimo leidinys, ėjęs 1942–1944 Kaune. Daugiau
lietuvių gimdyvės ir
kūdikio lankymo papročiai Mažojoje Lietuvoje 17 a. minimi (T. Lepneris, M. Pretorijus) kūdikio motinos įvesdinimo į moterų bendriją papročiai. Daugiau žinių apie juos (ypač buvusius Rytų Lietuvoje) išliko iš 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės. Daugiau
kūdikio lankymo papročiai Mažojoje Lietuvoje 17 a. minimi (T. Lepneris, M. Pretorijus) kūdikio motinos įvesdinimo į moterų bendriją papročiai. Daugiau žinių apie juos (ypač buvusius Rytų Lietuvoje) išliko iš 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės. Daugiau
lietuvių gimtuvių
papročiai lietuviams kūdikio gimimas buvo artimai susijęs su ikikrikščioniškosiomis įvesdinimo į šeimą apeigomis (vėliau jos pritapo prie bažnytinio krikšto), jas Mažojoje Lietuvoje aprašė M. Pretorijus (17 amžius). Daugiau
papročiai lietuviams kūdikio gimimas buvo artimai susijęs su ikikrikščioniškosiomis įvesdinimo į šeimą apeigomis (vėliau jos pritapo prie bažnytinio krikšto), jas Mažojoje Lietuvoje aprašė M. Pretorijus (17 amžius). Daugiau