Lituanistika
lietuvių
gyvensena 12–15 a. lietuviai tapo žemdirbių tauta, kurios pagrindiniai verslai – lydiminė ir pūdyminė žemdirbystė ir gyvulininkystė. 16 a. antros pusės Valakų reforma prisidėjo prie lietuvių kultūros ilgalaikių tapatumų susidarymo ir išlikimo iki pat 20 amžiaus. Daugiau
gyvensena 12–15 a. lietuviai tapo žemdirbių tauta, kurios pagrindiniai verslai – lydiminė ir pūdyminė žemdirbystė ir gyvulininkystė. 16 a. antros pusės Valakų reforma prisidėjo prie lietuvių kultūros ilgalaikių tapatumų susidarymo ir išlikimo iki pat 20 amžiaus. Daugiau
Lietuvių ir žydų
kultūrinio bendradarbiavimo sąjunga visuomeninė organizacija, 1928–1935 veikusi Kaune. Įkurta 1928 05 26, pirmininkas M. Biržiška. Daugiau
kultūrinio bendradarbiavimo sąjunga visuomeninė organizacija, 1928–1935 veikusi Kaune. Įkurta 1928 05 26, pirmininkas M. Biržiška. Daugiau
lietuvių išeivijos
dailė baigiantis II pasauliniam karui iš Lietuvos pasitraukė apie 100 dailininkų. Daugiau
dailė baigiantis II pasauliniam karui iš Lietuvos pasitraukė apie 100 dailininkų. Daugiau
lietuvių išeivijos
literatūra daugiausiai pradėta kurti po II pasaulinio karo Vokietijoje, vėliau – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ryškiausios žemininkų (K. Bradūnas, M. Katiliškis, H. Nagys, A. Nyka-Niliūnas) ir vadinamųjų bežemių (Liūnė Sutema, A. Mackus) generacijos. Daugiau
literatūra daugiausiai pradėta kurti po II pasaulinio karo Vokietijoje, vėliau – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ryškiausios žemininkų (K. Bradūnas, M. Katiliškis, H. Nagys, A. Nyka-Niliūnas) ir vadinamųjų bežemių (Liūnė Sutema, A. Mackus) generacijos. Daugiau
lietuvių išeivijos
vaikų literatūra žymiausi lietuvių išeivijos vaikų literatūros autoriai – Stepas Zobarskas, Vytė Nemunėlis, Petronėlė Orintaitė. Daugiau
vaikų literatūra žymiausi lietuvių išeivijos vaikų literatūros autoriai – Stepas Zobarskas, Vytė Nemunėlis, Petronėlė Orintaitė. Daugiau
Lietuvių kalbos
draugija visuomeninė organizacija, vienijanti įvairių specialybių ir išsilavinimo žmones, kurie rūpinasi lietuvių kalbos būkle, ugdymu, visuomenės kalbiniu švietimu. Daugiau
draugija visuomeninė organizacija, vienijanti įvairių specialybių ir išsilavinimo žmones, kurie rūpinasi lietuvių kalbos būkle, ugdymu, visuomenės kalbiniu švietimu. Daugiau
lietuvių kalbos
fonologija bendrinės lietuvių kalbos fonologinę sistemą sudaro fonemos ir prozodemos. Daugiau
fonologija bendrinės lietuvių kalbos fonologinę sistemą sudaro fonemos ir prozodemos. Daugiau
Lietuvių kalbos
institutas 1952–1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, valstybinė mokslo institucija, lietuvių kalbos mokslinių tyrinėjimų, t. p. žinių apie lietuvių kalbą ir jos mokslinius tyrinėjimus sklaidos centras. Daugiau
institutas 1952–1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, valstybinė mokslo institucija, lietuvių kalbos mokslinių tyrinėjimų, t. p. žinių apie lietuvių kalbą ir jos mokslinius tyrinėjimus sklaidos centras. Daugiau
lietuvių kalbos
leksika labiausiai kintantis kalbos lygmuo. Lietuvių kalbos leksiką sudaro senieji, iš indoeuropiečių prokalbės paveldėti žodžiai, skoliniai, paveldėtų žodžių ir skolinių pagrindu sudaryti naujadarai. Daugiau
leksika labiausiai kintantis kalbos lygmuo. Lietuvių kalbos leksiką sudaro senieji, iš indoeuropiečių prokalbės paveldėti žodžiai, skoliniai, paveldėtų žodžių ir skolinių pagrindu sudaryti naujadarai. Daugiau