Lituanistika
papročiai lietuviai nuo seno krikštynas keldavo nuo kūdikio gimimo praėjus savaitei, kartais – ilgesniam laikui. Daugiau
papročiai žmogaus mirtį lietuviai iki 20 a. antros pusės daugiausia suvokdavo kaip vėlės atsiskyrimą nuo kūno ir perėjimą į mirusiųjų bendruomenę (gyvųjų pareiga buvo mirusįjį įvesdinti). Daugiau
dėl karo šelpti 1914 08–12 pradžioje veikusi labdaros organizacija. Daugiau
laikraštis“ literatūros, mokslo ir politikos savaitraštis, ėjęs 1904–1906 Sankt Peterburge. Katalikiškos krypties. Pirmasis legalus laikraštis lietuvių kalba Rusijoje. Leido A. Smilga. Daugiau
architektūra priskiriama Šiaurės rytų ir Vidurio Europos arealui. Lietuvių liaudies architektūros tradicija paplitusi ir už Lietuvos Respublikos dabartinės teritorijos, anksčiau lietuvių gyventose žemėse – Mažojoje Lietuvoje, Vakarų Baltarusijoje, Šiaurės Lenkijoje. Daugiau
choreografija lietuvių liaudies choreografija skirstoma į šokamąsias sutartines, ratelius, žaidimus ir šokius. Daugiau
dainynas“ lietuvių liaudies dainų daugiatomis sisteminis leidinys. Apima visų lietuvių gyvenamų regionų įvairiu laiku gyvavusią dainuojamąją tautosaką. Daugiau
giesmės giedotos dar pagonybės laikais, o įvedus krikščionybę įgavo krikščionišką turinį. Daugiau
sakralinė architektūra vieni gražiausių ir geriausiai išlikusių lietuvių liaudies architektūros sakralinių pastatų – katalikų bažnyčios (išliko apie 300, daugiausia medinių). Daugiau
medžio dirbiniai įvairūs įrankiai, reikmenys, baldai, architektūros elementai, muzikos instrumentai, žaislai, apavas, dekoratyviniai dirbiniai. Daugiau