Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
sociograma
socialinės grupės narių tarpasmeninių santykių schemos grafinis pavaizdavimas. Sociograma gali atspindėti socialinius santykius, socialinius ryšius, poveikio kanalus, bendravimo ir kitas tam tikros grupės, šeimos, organizacijos, visuomenės ypatybes. Daugiau
sociokultūriniai
veiksniai
plataus masto socialiniai, kultūriniai ir elgesio veiksniai, apibūdinantys gyventojų santykius ir veiklą konkrečiame regione arba veiklos aplinkoje. Veikia žmogaus mintis, jausmus ir elgseną. Daugiau
sociolingvistika
kalbotyros šaka, tirianti kalbos ir visuomenės santykius, kalbos ir įvairių socialinių veiksnių (socialinės klasės, išsimokslinimo, amžiaus, lyties, etninės kilmės ir kitas) sąsajas. Daugiau
sociologija
socialinių mokslų kryptis, nagrinėjanti socialinio gyvenimo, socialinių pokyčių ir žmonių elgesio socialines priežastis bei socialinius padarinius. Terminą pirmą kartą 1780 pavartojo Prancūzijos revoliucijos veikėjas E. J. Sieyèsas, bet sociologijos mokslo užuomazgos ėmė formuotis tik 19 amžiuje. Daugiau
sociologijos
metodas
sociologijos žinių pagrindimo būdas, socialinės tikrovės teorinio ir empirinio pažinimo būdų ir procesų visuma. Daugiau
sociologijos mokslas
Lietuvoje
modernusis sociologinis mąstymas Lietuvoje atsirado 18–19 amžiuje. K. S. Šaulys 1910 parašė pirmą lietuvišką sociologijos vadovėlį. 1920 sociologija pradėta dėstyti Aukštųjų kursų Socialinių mokslų fakultete. Daugiau
sociologinė
mokykla
baudžiamosios teisės teorijos kryptis, grindžiama pragmatizmu. Pasak šios teorijos šalininkų, nusikalstamumą lemia tarpusavyje sąveikaujantys socialiniai, biologiniai ir gamtiniai veiksniai. Labiausiai pabrėžiami socialiniai veiksniai Daugiau
sociologinės
kategorijos
sociologijos pagrindinės sąvokos, atspindinčios socialinės tikrovės, jos reiškinių ir procesų bendriausias ir svarbiausias savybes. Daugiau