Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
kultūra
žmogaus santykis su savimi, visuomene ir aplinka, apimantis individo ir visuomenės savivoką, tapatybę, gyvenimo būdą, kosmologines ir ontologines pasaulio vizijas, mąstymą, kūrybą, vaizduotės, proto ir sielos ugdymą. Daugiau
kultūra
ląstelių, audinių, nedidelių organų arba jų dalių, paimtų iš žmogaus, gyvūnų arba augalų organizmo, išlaikymas ir auginimas specialiose mitybinėse terpėse. Daugiau
kultūrinė
antropologija
laikoma socialiniu mokslu, kuris visumos (holistiniu) požiūriu ir remdamasis lyginamąja žmonijos istorijos raidos analize nagrinėja žmonių socialinių ir kultūrinių ryšių, pasaulio kultūrų ir visuomenių įvairovės, jų gyvensenos, elgsenos ir mąstysenos skirtumų bei panašumo problemas. Daugiau
kultūrinė
asimiliacija
kultūrinis supanašėjimas dėl kultūrų sąveikos vienai kultūrai perimant kitos kultūros bruožus; daugiakultūriškumo susidarymas dėl įvairių kultūrų ar sociokultūrinių mažumų grupių sąveikos. Daugiau
kultūrinė
integracija
kultūrinėje antropologijoje ir socialinėje antropologijoje – kultūros visuma ir kaita. Daugiau
kultūrinė istorinė
mokykla
literatūros mokslo kryptis. Susiformavo Europoje 19 a. viduryje, kai literatūros moksle ėmė vyrauti pozityvizmas ir pradėta taikyti gamtos ir tiksliųjų mokslų metodologiją. Daugiau
kultūrinė istorinė
mokykla
20 a. pirmos pusės socialinės ir kultūrinės antropologijos, arba etnologijos, teorinė kryptis. Pagrįsta difuzionizmo nuostatomis, ypač kultūros ciklų teorija. Mokyklos atstovai teigė, kad nėra neistorinių (ikiistorinių, laukinių) visuomenių, pabrėžė jų kultūrinę raidą. Daugiau
kultūrinis
kapitalas
žinios, išsilavinimas, estetinis skonis ir vartojimo įpročiai, nusistovėjusios bendravimo formos. Terminą 1973 įtvirtino P. Bourdieu. Daugiau