Mokslas
kraštovaizdis žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Daugiau
materializmas viena socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijų, aiškinančių, kaip materialusis pasaulis veikia ir formuoja nematerialųjį pasaulį (ir kultūrą). Susiformavo 1950–1970. Teorinius pagrindus sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų antropologas M. Harrisas ir išdėstė 1968. Daugiau
reliatyvizmas kultūrinės antropologijos teorija, pagrįsta kitų tautų kultūros standartų toleravimu. Susiformavo 20 a. 3 dešimtmetyje kaip priešprieša etnocentristinėms ir universalius kultūros tyrimo modelius konstruojančioms visuomenės ir kultūrinėms teorijoms. Daugiau
sluoksnis archeologijoje – žemės sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus veiklos pėdsakų. Daugiau
šokas kultūros ir socialinėje antropologijoje – nerimo, frustracijos, atskirties ar net depresijos išgyvenimas, kurį individas patiria patekęs į jam svetimą kultūrinę aplinką. Terminą 1954 pirmasis pavartojo K. Obergas. Daugiau
bendroji kultūros teorija, nukreipta į tarpdisciplinines kultūros studijas ir siekianti apibendrinti kultūrą tiriančių humanitarinių ir socialinių mokslų duomenis. Daugiau
bendrybė kultūros ir socialinėje antropologijoje – tam tikru pagrindu suklasifikuoti žmonių kultūrinio elgesio panašūs bruožai. Kultūros bendrybę suformuoja bendra žmogaus biologinė, psichologinė prigimtis ir universalios žmogaus gyvenimo sąlygos. Daugiau
teorija 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės socialinės ir kultūrinės antropologijos, arba etnologijos, teorija. Turėjo įtakos europietiškajai etnologijai, folkloristikai ir archeologijai. Pasak teorijos kūrėjų, sklinda ne pavieniai kultūriniai elementai, o jų visuma, kuri sudaro tinklą, kompleksą, ratą, ciklą. Daugiau