Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
nuostata
žmogaus pasirengimas, polinkis suvokti objektą, numatyti situaciją, atlikti tam tikrą su tuo objektu susijusią tikslingą veiklą. Sąvoką eksperimentinėje psichologijoje 19 a. pabaigoje pradėjo vartoti vokiečių psichologai. Daugiau
nuostoliai
karyboje – karių praradimas mūšio lauke arba užnugaryje ir materialiniai nuostoliai, patirti per karą ir dėl karo padarinių. Daugiau
nuostolių
funkcija
kintamasis dydis, priklausantis nuo laukiamo ir gautojo rezultato neatitikimo. Daugiau
nuostovioji
būsena
fizikinės mikroskopinės arba makroskopinės sistemos būsena, kai ją apibūdinantys dydžiai nekinta laiko atžvilgiu. Daugiau
nuostovusis
tekėjimas
dujų arba skysčio tekėjimas, kai kiekviename erdvės srities taške tekėjimo greitis nepriklauso nuo laiko. Daugiau
nuotaika
tam tikrą laiką (kelias valandas, dienas, savaites ar net mėnesius) trunkanti žmogaus emocinė būsena, daranti teigiamą arba neigiamą įtaką žmogaus veiklai ir santykiams su aplinka. Daugiau
nuotolinis
darbas
darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas (ar jų dalį) visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, t. y. sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje vietoje nei yra darbovietė. Daugiau
nuovargis
žmogaus arba gyvūno fizinės ir psichinės būklės pakitimai, atsirandantys po tam tikrą laiką trukusios veiklos ir laikinai mažinantys jos efektyvumą. Nuvargus sumažėja darbingumas: žmogus nenori toliau dirbti, mažiau padaro, darbe padaugėja klaidų. Daugiau